Deklaruoti pajamas jau įprato dauguma dirbančių žmonių. Taip tarsi suvedamos galutinės sąskaitos su valstybe. Kiek neprimokėjome mokesčių – grąžiname. Piliečiui skolinga valstybė akivaizdžiai naudojasi galimybe grąžinti kuo mažiau. Mokesčių inspektoriai žino, kas yra MPNPD. O mes?
Mįslingasis MPNPD
Šiauliečiai Gintautas ir Milda, kaip ir dauguma šalies dirbančių gyventojų, šiemet deklaravo pajamas. Rodos, centas prie cento – kišenėje netrukus turėtų atsirasti papildomi 70 litų, kurių valstybė pernai šeimai nesumokėjo.
Pažįstama buhalterė, peržvelgusi šeimos deklaracijas, nustatė, kad galima susigrąžinti kone trigubai daugiau. Mat sutuoktinių pajamos skirtingos ir buvo dirbta ne visus metus. Tokia galimybė atsirado paaiškinus, kas yra MPNPD.
MPNPD – metinis papildomas neapmokestinamas pajamų dydis. Tai rodiklis, kuris gali būti pritaikomas abiem tėvams taip, kaip jiems yra naudingiau.
Buhalterė patarė Gintautui, nuvykus į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), specialistui priminti, kad MPNPD būtų pritaikytas ne jam, o jo žmonai. Išgirdo konkretų atsakymą: mes jūsų deklaraciją pildome, o ne žmonos.
„Jei specialistas sako, vadinasi taip ir yra“, – patikėjo Gintautas. Galiausiai buhalterė pati padėjo tinkamai užpildyti deklaracijas. Taip ji per metus padedanti gal šimtui savo artimų žmonių, kuriems valstybės tarnautojai nepaaiškino to, kas naudinga jiems, o ne valstybei. Pačiam susivokti, net ir žinant, kas yra MPNPD, sunku. Gal reikia baigti buhalterių kursus?
Šeima aukštinama tik prieš rinkimus
Gintautas ir Milda sako pajutę, kad valstybė į juos nežiūri kaip į šeimą. Abu sutuoktiniai – toli gražu ne buhalteriai ir mokesčių smulkmenos jiems neįkandamos.
„Tai kartojasi kasmet. Automatiškai apskaičiuojame – gauname vieną sumą. Patiksliname su VMI specialistu – suma pakinta. Peržiūrėjus viską su pažįstamu buhalteriu – gauname dar apie šimtą litų. Taip išeina, kad mes patys turime tapti pusiau buhalteriais arba turėti pažįstamų šios profesijos atstovų“, – sako Gintautas.
Su deklaracijomis susiduriantys buhalteriai pastebi savanaudišką valstybės tendenciją: kai būna patikslinamos deklaracijas – vieno sutuoktinio MPNPD pritaikomas kitam – prieš grąžindami VMI kruopščiai patikrina, ar ne per daug pilietis „prašo“. Kai pilietis pildo deklaracijas net su specialisto pagalba, niekas netikrina, ar jau „išnaudotos“ abiejų sutuoktinių galimybės. Neva tai – konfidencialu.
Deklaruojamas požiūris
Kita šeima, Vigintas ir Gražina, auginantys tris mažamečius vaikus, pajamas deklaravo pirmą kartą. Stalius ir namų šeimininkė – tokios šių Lietuvos piliečių profesijos. Gražina praėjusius metus buvo vaiko auginimo atostogose.
Deklaravo praėjusių metų pajamas. Apsidžiaugė, kad atgaus permokėtus 200 litų. Savo džiaugsmu pasidalijo su pažįstama buhaltere. Ši peržiūrėjo jų penkerių metų deklaracijas. Pasirodo, kad valstybė šeimynai turėtų grąžinti per 970 litų.
Gražinai ir Vigintui kilo klausimas, kodėl mokesčių inspektoriai nutyli, kad valstybė yra skolinga savo piliečiams? Kodėl jie iškart negali apskaičiuoti, kiek šeima permokėjo valstybei?
„Vyriausias vaikas greitai išvyks studijuoti. Dabar jau žinau, kad ir vaikų studijos kažkaip veikia mūsų neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tačiau valstybė mums to nepaaiškins ir nepritaikys, jei patys nesusiprasime. Taip valstybė deklaruoja savo požiūrį į šeimą. O juk dabar politikai visa gerkle šaukia, kad šeima – valstybės ląstelė. Mums belieka tik kreiptis į asmeninį buhalterį“, – tvirtina Gražina.
Komentaras: sutuoktinio pajamos – konfidencialios
Virginija Pabrėžienė, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė:
– Atkreipiame dėmesį į Mokesčių administravimo įstatymo 38 str. 1 dalies nuostatą, kad informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams.
Pildant metinę pajamų deklaraciją vienam iš sutuoktinių, informacija apie kito sutuoktinio gautas pajamas ir taikytą PNPD (papildomas neapmokestinamas pajamų dydis) neteikiama. Vadinasi, tik tarpusavyje susitarę sutuoktiniai, deklaruodami pajamas, gali nurodyti MPNPD pasirinktą santykį.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra numatyta, kad tėvams, auginantiems vaikus iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, už kiekvieną auginamą vaiką yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis.
Už pirmą vaiką taikomas 100 litų PNPD, už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką – 200 litų PNPD, dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų per pusę. Jeigu gyventojas vaikus augina vienas, jam taikomas visas PNPD. Tas pats ir įvaikiams.
Pagal minėtą įstatymą, metinis PNPD taikomi jų pasirinktu santykiu. Vadinasi, tuo atveju, jeigu vienas iš tėvų gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, o kitas gavo vien neapmokestinamųjų pajamų arba nepilnai pasinaudojo MPNPD, tai nepasinaudota dalimi gali pasinaudoti sutuoktinis. Kadangi MPNPD tėvams taikymas yra leistinas jų pačių pasirinktu santykiu, abu tėvai turėtų tarpusavyje pasitarti ir nuspręsti dėl MPNPD pasiskirstymo.
Alvydas JANUŠEVIČIUS