Juose išjungiami kondicionieriai, mažinamas apšvietimas, daugiau dirbama nuotoliu, dieną atsisakyta fontano ir planuojama įsigyti saulės elektrinę.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasiūlė parlamento valdybai išklausyti Seimo kanceliarijos atstovų, kad šie pateiktų jau įgyvendinamas ir planuojamas energijos taupymo priemones.
„Manau, kad Seimas šioje vietoje tikrai galėtų parodyti pavyzdį, o resursų taupymui tikrai yra, turime daug kartais be reikalo apšviestų salių ir panašiai“, – teigė ji.
Energijai taupyti – nuotolinis darbas
Parlamento vadovė BNS sakė, kad, jos žiniomis, kanceliarija dar prieš drastišką elektros kainų kilimą pradėjo rengti planą, kaip būtų galima sutaupyti.
„Kitą savaitę per valdybos posėdį pristatys tai, kas jau padaryta (...) ir kas planuojama rudenį. Viena iš tokių gana svarbių priemonių yra ir nuotolinio darbo galimybė mažiausiai vieną dieną per savaitę. Tai jau išbandyta COVID-19 metu, o Seimas yra gana didelė institucija“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas siūlė parengti atmintinę apie resursų taupymą kanceliarijos darbuotojams ir Seimo nariams.
Seimo kanceliarija BNS nurodė, jog konkretų taupymo planą numato baigti rugpjūčio pabaigoje.
Jos duomenimis, šių metų birželį už elektros energiją Seimo rūmuose sumokėta 8,5 tūkst. eurų daugiau nei pernai, tai yra 38,5 tūkst. eurų, tuo metu liepą, kai baigėsi sesija ir Seimo nariai rečiau užsuka į parlamentą, elektra šiemet kainavo 10,6 tūkst. eurų pigiau nei pernai tuo pačiu metu – beveik 26 tūkst. eurų. Pernai liepą buvo sušaukta neeilinė sesija, trukusi savaitę.
Prezidentūroje išjungiamas fontanas
Prezidentūra teigia jau 2019 metais pradėjusi diegti priemones, prisidedančias prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo bei energijos išteklių taupymo.
Prezidento patarėjo Rido Jasiulionio teigimu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Prezidento kanceliarija sumažino beveik 80 proc., palyginti su 2019 metais.
„Tokį pokytį lėmė Prezidentūros sprendimas pirkti elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių“, – BNS pateiktame komentare nurodė jis.
Pasak R. Jasiulionio, dabar Prezidentūra taupo elektros energiją pastatų vėsinimui, dalyje erdvių jis visai išjungtas, taip pat mažinamas pastato vidaus ir išorės apšvietimas.
Dienos metu išjungiamas Prezidentūros vidiniame kieme esantis fontanas.
„Juo galima bus pasidžiaugti tik Prezidentūrą vakarais ir savaitgaliais lankantiems miesto gyventojams ir svečiams ar svarbių susitikimų ir renginių metu“, – tvirtino patarėjas.
Įsigis nutolusią elektrinę
Anot jo, Prezidento kanceliarija resursus planuoja taupyti įsigydama nutolusią saulės elektrinę. Manoma, kad ji 100 proc. patenkins Prezidentūros elektros energijos poreikius.
„Ekspertų vertinimu, tokia investicija su valstybės skiriama parama ne tik priartintų neutralaus poveikio klimato kaitai tikslą, prisidėtų prie žalios ekonomikos kūrimo, bet ir atsipirktų per mažiau nei dvejus metus. Jau esame pateikę paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai, siekdami gauti valstybės paramą“, – sakė R. Jasiulionis.
Praėjusiais metais Prezidentūra už suvartotą elektros energijos kiekį ir jos perdavimą sumokėjo beveik 152 tūkst. eurų. Praėjusių metų liepą ši suma sudarė 13 tūkst. eurų, šiemet liepą – 33 tūkst. eurų.
Vyriausybėje keičiami šviestuvai
Vyriausybės kanceliarija savo ruožtu BNS teigė, kad siekdama taupyti keičia neefektyvius senuosius šviestuvus LED šviestuvais, jau pakeista 300 vienetų, sumažintas koridorių ir rūsių apšvietimas – paliktas minimalus įjungtų šviestuvų skaičius, užtikrinantis saugumą patalpose.
„Šildymo sezono metu patalpų šildymo temperatūra reguliuojama automatiškai.Temperatūra ne darbo valandomis ir savaitgaliais sumažinama iki 30 procentų“, – teigiama jos atsakyme.
Anot jo, nors sąskaitos už Vyriausybės kanceliarijos reikmėms sunaudotą elektros energiją dėl pakilusių kainų yra didesnės, taupymo priemonės leido gerokai sumažinti suvartojimo rodiklius. Šių metų birželio mėnesį elektros energijos sąnaudos buvo apie 19 proc. mažesnės nei pernai tą patį mėnesį, o šiemet liepą – apie 37 proc. mažesnės.
Vyriausybės kanceliarijos duomenimis, praėjusių metų liepą sąskaita už elektros energiją buvo 8,2 tūkst., liepą – 8,8 tūkst. eurų, šiemet atitinkamai – 13,5 tūkst. ir 13,4 tūkst. eurų.
Elektros kainoms vis didėjant energetikos ministras Dainius Kreivys šią savaitę žadėjo rugsėjį visuomenei pristatyti planą, kaip būtų galima taupyti elektrą.
