Šios lengvatos sugrąžinimas reikštų, kad darbuotojai, auginantys vaikus į rankas gautų didesnę pinigų sumą. Taip yra dėl to, nes kuo žmogui taikomas didesnis neapmokestinamas dydis, tuo mažiau pajamų mokesčio jam tenka mokėti.
Tiesa, šiuo metu tokia lengvata Lietuvoje neegzistuoja, kadangi buvo panaikinta užpraeitoje Seimo kadencijoje, valdant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Panaikinus PNPD buvo įvesti universalūs „vaiko pinigai“, kuriuos kas mėnesį tėvai gauna už kiekvieną auginamą vaiką.
Tai reiškia, kad jeigu Seimas pritars šiam sprendimui, vaikus auginantys žmonės gaus ne tik vis didėjančius vaiko pinigus, bet ir PNPD. Kiek papildomai valstybės biudžetui kainuotų šios mokestinės lengvatos grąžinimas – nėra atskleidžiama.
Tai įdomus sprendimas, kadangi kitus mokesčius valdžia ketina didinti, kad surinktų papildomų lėšų krašto gynybai stiprinti.
Papildomas NPD sugrąžintų nelygybę tarp šeimų
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė, dėstytoja dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė pabrėžė, kad norint padidinti išmokas vaikus auginančioms šeimoms, logiškiau būtų surengti „vaiko pinigų“ peržiūrą.
„Jei šiais geopolitinio nesaugumo laikais, kai trūksta lėšų norimam gynybos finansavimo lygiui pasiekti, politinis sprendimas visgi būtų didinti lėšas skiriamas šeimoms, siūlytina kalbėti apie dar vieną vaiko pinigų sumų peržiūrą, o ne naujos senos lengvatos, kuri dalį tėvų ir vaikų diskriminuoja, grąžinimą“, – dalijosi specialistė.
Tiek SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, tiek Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė sutiko, kad PNPD grąžinimas būtų didelis žingsnis atgal lygybės tarp vaikus auginančių šeimų užtikrinime. Taip yra dėl to, kad papildomas NPD buvo skiriamas tik su darbo sutartimi dirbantiems tėvams.
„Papildomo NPD privalumas – pinigus gautų tik dirbantys asmenys ir tai yra tam tikras akstinas dirbti tiems, kurie dabar nedirba, nors galėtų dirbti. Bet tai yra ir aiškus minusas dėl ko tas papildomas NPD buvo panaikintas – ne pagal darbo sutartis dirbantys asmenys ar apskritai nedirbantys asmenys negali pasinaudoti papildomu NPD. Taip tokių šeimų vaikai nukenčia ir didėja pajamų nelygybė tarp vaikus turinčių namų ūkių“, – teigė T. Povilauskas
VU dėstytojos teigimu, ši lengvata buvo pakeista į „vaiko pinigus“ būtent tam, kad būtų panaikinta diskriminacija. Todėl norint išvengti šios problemos atsinaujinimo, papildomas NPD turėtų būti suteikiamas visiems vaikus auginantiems asmenims.
„Šiuo metu premjero svarstymuose nėra informacijos ar nauja lengvata būtų taikoma individualia veikla užsiimantiems tėvams (kuriems galimai didės GPM tarifai), ką jau kalbėti apie tėvus, kurie dėl įvairiausių priežasčių nei darbo santykių, nei individualios veiklos pajamų negauna ir dėl to dažnai yra gerokai sunkesnėje finansinėje situacijoje“, – teigė Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Tokie įsipareigojimai neatitinka valstybės galimybių
T. Povilauskas teigia, kad dabar šeimoms išmokami „vaiko pinigai“ sudaro vieną iš didžiausių šalies biudžeto dalių, o papildomo NPD grąžinimas tik dar labiau padidintų šią sumą.
„Šiemet vaiko pinigams mokėti iš biudžeto buvo išleista arti 800 mln. eurų ir tai yra viena iš didesnių biudžeto išlaidų eilučių. Tokiu metu, kai visi ieško pinigų krašto apsaugai, sugrąžinti papildomą NPD už vaikus, reikštų papildomas biudžeto išlaidas“, – T. Povilauskas.
Vyriausioji Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad papildomas NPD yra puiki dirbančių tėvų paskatinimo priemonė, tačiau egzistuojant „vaiko pinigams“, tai būtų valstybės galimybių neatitinkantis įsipareigojimas.
„Papildomas NPD tėvams už auginamus vaikus – taikli dirbančių tėvų skatinimo priemonė, tačiau jos buvo atsisakyta ir pasirinktas horizontalus ir vienodas tiek nepasiturintiems, tiek ir pasiturintiems šalies gyventojams „vaiko pinigų“ skyrimo sprendimas. Vien vaiko pinigams, grubiais paskaičiavimais, kasmet skiriama apie 700–800 mln. eurų. Tai yra šalies biudžetui reikšminga suma, o jei būtų prie jos dar grąžintas papildomas NPD, valstybės galimybių ir dabar jau neatitinkantys įsipareigojimai didėtų dar labiau“, – teigė ekonomistė.
Vietoj to, kad taupytumėme – randame naujus būdus išleisti
Kaip ir buvo minėta anksčiau, kitus mokesčius valdžia ketina didinti, kad galėtų surinkti trūkstamas lėšas krašto gynybai. Būtent dėl šios priežasties I. Genytė-Pikčienė mano, kad grąžinti papildomą NPD lengvatą būtų visiškai nelogiška.
Pasak specialistės, šiuo metu svarbiausia – sugalvoti, kaip efektyviau panaudoti surinktas lėšas, o ne kaip jas išleisti.
„Dabartiniame geopolitiniame ir ekonominiame kontekste, kuomet reikia elgtis taupiai ir skubiai atrasti papildomų 2,2–2,5 mlrd. Eurų lėšų gynybos reikmėms, toks sprendimas padalinti papildomų lengvatų nebūtų atsakingas. Priešingai, turėtume ieškoti būdų, kur galėtume efektyviau ir taikliau panaudoti ja surenkamas mokesčių lėšas, o ne susigalvoti naujų būdų jas išleisti, grubiai kalbant, pravalgymui.
Be to, tokios valdžios išlaidas didinančios iniciatyvos ypač keistai atrodo ir rengiamos mokesčių reformos kontekste. Iš vienos pusės, žadama kelti mokesčius, kurie palies gyventojus, iš kitos – dalijami pažadai naujoms mokestinėms išimtims“, – sakė ekonomistė.
Tuo metu T. Povilauskas teigia, kad tokių priemonių politikai greičiausiai imasi gerai neapgalvoję svarbių demografinių problemų. Pasak specialisto, siūlymai sugrąžinti papildomą NPD yra pagrįsti noru parodyti politinį dėmesį vaikus auginančioms šeimoms.
„Kadangi nekalbama apie tai, kad vaiko pinigai turėtų būti panaikinti ir liktų tik papildomas NPD, o norima tiesiog prie vaiko pinigų dar pridėti papildomą NPD, manau, kad tai yra mažą pridėtinę vertė atnešantis sprendimas. Jeigu jis bus priimtas, tai veikiausiai dėl politinio noro parodyti dėmesį auginantiems vaikus, bet ne galvojant plačiau ir giliau apie demografinių problemų šaltinius“, – sakė ekonomistas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
