Turto už 17 mlrd. litų valdančių ir vos 30 mln. litų dividendų per metus Lietuvai uždirbančių valstybės įmonių vadovai tikriausiai sulauks mažesnių algų nei iki šiol. Apie tai rytoj diskutuos Vyriausybė. Tuo tarpu valstybės valdomų akcinių bendrovių vadovai ir toliau galės džiaugtis, kad krizė jiems neegzistuoja.
Orientuotųsi į VMDU
Vyriausybė rytoj svarstys Susisiekimo ministerijos pateiktą projektą, siūlantį naujai reglamentuoti valstybės įmonių ir akcinių bendrovių, kuriose valstybė turi daugiau nei 50 proc. akcijų, vadovų bei vyriausiųjų finansininkų atlyginimų apskaičiavimo tvarką.
Tiesioginė projekto rengėja Susisiekimo ministerijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė Janina Pusčienė “Vakaro žinioms" paaiškino, kad projekte numatytos naujovės būtų privalomos tik valstybės įmonėms, o akcinėms bendrovėms, kuriose sprendžiamąjį balsą turi valstybė, jos būtų tik rekomendacinio pobūdžio.
Šiuo metu valstybės įmonių vadovai ir vyr. buhalteriai negali gauti algų, penkiskart didesnių nei tos įmonės darbuotojų algų vidurkis. Akcinių bendrovių algų apskaičiavimo tvarka nėra reglamentuojama. Tuo tarpu Susisiekimo ministerija siūlo ir vienų, ir kitų vadovams algas skaičiuoti ne tik pagal konkrečios įmonės algų vidurkį.
“Užmokestis negalėtų būti didesnis už 5 paskelbtus vidutinius mėnesio darbo užmokesčius (VMDU) šalyje", - paaiškino J.Pusčienė. Šiuo metu 1 VMDU yra 2055,8 lito. Tad valstybės įmonių vadai bei buhalteriai negalėtų gauti daugiau nei po 10 279 litus popieriuje.
Tvarka - ne visiems
Kodėl nuostatos būtų privalomos tik valstybės įmonėms, o akcinėms bendrovėms - tik rekomendacinio pobūdžio, J.Pusčienė patarė kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
“Jie pateikė bazinį projektą, kuriame tokia nuostata įrašyta", - teigė pašnekovė.
“Jei manote, jog yra blogai, siūlykite Vyriausybei, kad sulygintų įmonių ir bendrovių teises", - patarė bazinį projektą parengusio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio dialogo, darbo santykių ir darbo apmokėjimo skyriaus vedėjas Algirdas Bartkevičius.
Tiesa, vėliau jis buvo kiek šnekesnis.
“Akcinėms bendrovėms algų apskaičiavimo tvarka tik rekomendacinio pobūdžio, nes tai liečia akcines bendroves. Jos konkuruoja su privačiomis, todėl nauja tvarka pažeistų konkurenciją", - tikino A.Bartkevičius.
Penkiaženklės algos
Beje, tai jau ne pirmas siūlymas naujoviškai reglamentuoti valstybės įmonių vadovų algų apskaičiavimą. “Vakaro žinios" rašė (2010 09 10), jog Susisiekimo ministerija buvo sukurpusi projektą, kuriuo siūlė strategiškai svarbių valstybės įmonių (jų yra apie 30) vadovams netaikyti nuostatos, kad jų algos neviršytų 5 įmonės algų vidurkių. Tokiu atveju būtų įstatymiškai įteisintos 20 tūkst. litų ir dar didesnės algos.
Iš viešai skelbiamų valstybės įmonių vadovų algų didžiausia - apie 26 tūkst. litų - buvo paskirta Ignalinos jėgainės vadui Osvaldui Čiukšiui.
Pamirštas saikas
Liudvikas SABUTIS - Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys:
Nėra gerai, kad kuo toliau, tuo labiau viską reglamentuojame įstatymais. Tačiau dėl valstybės įmonių ir valstybės valdomų bendrovių vadovų algų - nėra kitos išeities. Tose įmonėse pradėta be saiko naudotis galimybėmis didintis algas. Būna, kad pasiskiria po 50 tūkst. litų ir daugiau. Ir dar slapta nuo kitų darbuotojų. Ir visuomenei ne visi skelbia atlyginimus, nors privalo. Penkiskart didesnė už vidutinę algą šalyje irgi bus gana didelė. Laukia ilga diskusija
