Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Antverpeno uoste Belgijoje stovi niekuo neišsiskirianti degalų kolonėlė. Lietuvoje tikrai daug įmantresnių ir gražesnių. Vis tik, pagrindinis skirtumas, jog šioje į automobilį galima įsipilti vandenilio. Štai vienos Belgijos įmonės vadovas rodo, kur ir dyzelinį kurą naudojančiame vilkike sumontuoti vandenilio bakai.
„Principas paprastas – nekomplikuoti. Kadangi naudojame dvigubą kurą ir galime grįžti prie dyzelio, mums nereikia daug vandenilio. Užtenka pusės dienos energijos. 2030-ųjų tikslas – 50%“, – teigė įmonės „CMB.TECH“ projektų koordinatorius Louisas Vercauteris.
Kilogramas vandenilio – 18 eurų
Vandenilio baką galima užpildyti per kelias minutes, o 1 kilogramas vandenilio pagamina tris kartus daugiau energijos nei benzinas ar dyzelinas. O štai vilkike, po kabina paslėpta ir speciali detalė, kuri tiek automatiškai, tiek rankiniu būdu gali perjungti naudojamą kurą – vandenilį arba dyzeliną. Dujas automobiliuose naudojantiems lietuviams principą suprasti paprasčiau.
„Dyzelio įpurškimas išlieka, bet mes jį sumažiname. Dyzelio vis tiek reikia, nes jis užsidega nuo suspaudimo. Vandenilis dega daug entuziastingiau. Jei naudotume tik vandenilį, reikėtų žvakės, o dyzelio jau nebebūtų galima“, – pasakojo L. Vercauteris.
Šioje kolonėlėje, kilogramas vandenilio kainuoja kone 18 eurų. Vandenilis kolonėlėse skaičiuojamas ne litrais, o kilogramais, mat šių dujų litras priklauso nuo slėgio ir temperatūros. Kilogramas rodo realų kuro kiekį ir jo energinę vertę. Tad pasitaiko tokių situacijų, jog vieną kartą automobilis tuščiu baku prisipila 50 litrų, o kitą kartą – 60. O kaina tokia, mat vis dar nėra užtektinai paklausos.
„Visi e-degalai reikalauja vandenilio. Net žaliasis metanolis – nors CO2 yra tarsi popierinis priedas, bet vis tiek reikia vandenilio, kad tą CO2 paverstume žaliu metanoliu. Tad vandenilis bus ir kaip žaliava kitam kurui, ir naudojamas lokaliai, kur jis turi vertę“, – tikino įmonės „CMB.TECH“ projektų koordinatorius.
Vandenilį diegia ir Klaipėdos uostas
Suprasdamas, kad kol kas dyzelinis kuras yra praktiškiausias, bet tuo pačiu suvokdamas, kad norint švaraus pasaulio reikia jo atsisakyti, vandenilį diegia ir Klaipėdos uostas.
„Yra nedidelė stotis vandenilinio gamybos, naudojant elektrolizerius, naudojant elektrą ir vandenį. Šitas pagamintas produktas saugomas keliose talpose. Klaipėdoje jų bus maždaug saugoma iki 1,5 tonos. Toliau pastatomos išpildymo stotys, taip pat kaip ir čia“, – teigė Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Ta pati kolonėlė Belgijoje, tik iš kitos pusės yra pritaikyta vandenilį pumpuoti ir laivams. Be mums įprastų, dyzelinu varomų laivų, belgai naudoja elektrą bei vandenilį.
„Ateityje vis daugiau turėsime pereiti prie švaresnio kuro. Sprendimų yra įvairių: biokuras, bet taip pat vandenilis ir vandenilio pagrindu gaminami degalai, tokie kaip metanolis ar amoniakas, bus labai svarbi rytojaus kuro dalis. Uosto pareiga yra užtikrinti, kad būtų sukurta infrastruktūra šiems degalams, kad įmonės galėtų juos naudoti“, – teigė Antverpeno uosto tvarios pertvarkos programos vadovas Gilles Decan.
Tokios pat pozicijos laikosi ir Klaipėdos uosto vadovas. Anot jo, pirmieji lietuviško vandenilio vartotojai bus direkcijos laivai, tačiau juo domisi ir kitos įmonės. Be to, į uostą atplaukia kitų šalių vandeniliu varomi laivai. O esant galimybei čia dar ir pasipildyti kuro, uosto populiarumas didėtų.
„Yra lengvieji automobiliai, kurie galėtų naudoti. Esame pasirašę du memorandumus su „Lietuvos geležinkeliais“ vieną ir su krovos kompanija „Bega“ vieną“, – tikino A. Latakas.
Belgai pastebi, kad pasauliui pereinant prie netaršaus kuro, reikės vis daugiau elektros.
„Biokurui gal ir ne, bet vandeniliui, metanoliui, amoniakui, pagamintiems tvariai, pagrindas yra elektra iš atsinaujinančių šaltinių. Reikės daugiau vėjo ir saulės energijos, kurią paversime vandeniliu, metanoliu ar amoniaku, o šiuos jau naudos laivyba“, – tikino Antverpeno uosto tvarios pertvarkos programos vadovas.
Šiandien vandenilis dažniausiai gaminamas iš gamtinių dujų, todėl nėra visiškai švarus aplinkai. Bet jei vietoje dujų būtų naudojama tik elektra iš vėjo ar saulės, tuomet vandenilis būtų kuriamas iš paprasto vandens ir į aplinką nepatektų nė gramo CO2.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
