Dėl to vis dažniau gyventojai ieško būdų, kaip pigesnių vaistų nusipirkti ar tiesiog parsisiųsti iš užsienio.
Anot specialistų, Europos Sąjungos (ES) šalyse tiek receptinių, tiek kompensuojamųjų vaistų lietuviai įsigyti gali, tačiau tam reikia specialaus recepto ir tam tikrai netiks elektroninis.
Be to, perkant kompensuojamus vaistus svetur, teks sumokėti visą kainą, o grįžus į Lietuvą siųsti prašymą dėl kompensacijos.
Teiravosi dėl vaistų pirkimo Lenkijoje
Viena kaunietė socialinio tinklo „Facebook“ grupėje teiravosi dėl vaistų pirkimo Lenkijoje su lietuvišku receptu.
„Ar galimas toks variantas? Jei taip, ar įmanoma užsisakyti vaistų su el. receptu internetu?“ – rašė moteris.
Vienas vyriškis nurodė, kad pirkti receptinius vaistus Lenkijoje galima, tačiau internetu užsisakyti nepavyks.
Dalis komentatorių pridūrė, kad su el. receptu apskritai užsienyje vaistų neparduos – tam būtinai reikia turėti popierinį receptą.
Kitas vyras paminėjo, kad, deja, ne visi gydytojai išrašo popierinius receptus, tad neretai tenka priminti ministro įsakymą dėl vaistų įsigijimo ES valstybėse.
Receptas ES šalyse
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė nurodė, kad Lietuvoje išrašyti receptai galioja visose ES šalyse-narėse.
O, atsižvelgiant į ES nepriklausančių šalių įstatymus, gali galioti ir jose.
Vis tik tokiu atveju, „Gintarinės vaistinės“ farmacinės veiklos vadovės Ingos Matulevičienės teigimu, receptas turi būti išrašytas tinkamai.
T. y. recepto, pagal kurį yra ketinama įsigyti vaistus kitoje ES šalyje, privalomi laukai ir punktai turi būti užpildyti aiškiai ir suprantamai:
- turi būti duomenys apie pacientą;
- recepto įsigaliojimo data;
- informacija apie vaistą (bendrinis pavadinimas);
- vaisto forma;
- vartojimo dažnumas;
- taip pat vaistus išrašiusio gydytojo duomenys (vardas, pavardė, kvalifikacija, kontaktai, gydymo įstaiga).
„Receptas turi būti pasirašytas originaliu arba kvalifikuotu elektroniniu parašu. Receptai gali būti išrašomi 1 formos, 2 formos ar 3 formos (išimties atvejams) receptų blankuose.
Ne ES šalyse su lietuvišku receptu pacientai negalėtų įsigyti receptinių vaistinių preparatų“, – komentavo „Gintarinės vaistinės“ specialistė.
Reikia prašyti popierinio recepto
I. Matulevičienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje išrašyti elektroniniai receptai kol kas galioja tik Lietuvoje – kitos ES šalys neturi prieigos prie „E-sveikatos“ sistemos.
„Iš „E-sveikatos“ atspausdintas elektroninis receptas kitoje šalyje taip pat neturi juridinės galios, nes nėra pasirašytas originaliu parašu.
Kol kas iš Baltijos valstybių tik Latvija su Estija tarpusavyje jau keičiasi el. receptais. Todėl, jei žinote, kad vaistus ketinama įsigyti kitoje ES valstybėje, reiktų paprašyti, kad gydytojas išrašytų popierinį receptą“, – aiškino „Gintarinės vaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.
V. Bečelytė taip pat nurodė, kad gyventojai, ketinantys pagal receptą įsigyti vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kitoje ES valstybėje, visų pirma turi apie tai informuoti savo gydytoją.
O gydytojas, priklausomai nuo to, ar skiriami vaistai / medicinos pagalbos priemonės yra kompensuojamosios, ar ne, išrašo atitinkamos formos receptą, vadovaudamasis specialiomis taisyklėmis:
„Popierinio recepto blanke turi būti nurodyta visa privaloma informacija: paciento ir gydytojo duomenys, kontaktai. Receptas taip pat turi būti patvirtintas gydytojo spaudu ir parašu.“
Už kompensuojamus vaistus teks mokėti visą kainą
Pašnekovės paminėjo, kad bet kurioje ES valstybėje taip pat galima įsigyti ir kompensuojamųjų vaistų ar medicinos priemonių / prietaisų.
Tačiau, nors ir perkant pagal kompensuojamąjį receptą (išskyrus tam tikrus išimties atvejus), reikia sumokėti visą vaisto ar medicinos prietaiso / priemonės kainą.
„Grįžus į Lietuvą, ne vėliau kaip per 1 metus nuo minėtų prekių įsigijimo kitoje ES valstybėje, asmenys turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo.
Teikiant prašymą, taip pat reikia parodyti turimų receptų kopijas, prekių įsigijimo finansinius dokumentus“, – vardijo „Camelia“ vaistininkė.
Specialistės pridūrė, kad vis tik ne visus vaistus užsienyje pavyktų įsigyti. Pavyzdžiui, Lietuvos piliečiams kitose ES šalyse nėra numatyta galimybė įsigyti narkotinių vaistinių preparatų, teigė V. Bečelytė.
I. Matulevičienė paantrino, kad kitoje ES valstybėje galima įsigyti visus vaistinius preparatus, išskyrus narkotinius vaistus, pagal tinkamai išrašytus receptus, jei jų išdavimo užsienio piliečiams kitaip neapriboja tos šalies teisės aktai.
Vaistų užsisakymas internetu ar gabenimas per sieną
V. Bečelytės teigimu, galimybė internetu įsigyti receptinių vaistų iš užsienio šalių priklauso nuo jose galiojančių įstatymų. Taigi kiekvienoje šalyje šios galimybės gali skirtis.
„Štai Lietuvoje, pagal įsakymą V–1491 „Dėl Siūlymo parduoti vaistinius preparatus gyventojams nuotoliniu būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“, užsienio šalių gyventojai receptinių vaistų internetu įsigyti šiuo metu negali“, – paminėjo „Camelia“ vaistininkė.
„Gintarinės vaistinės“ atstovė nurodė, kad receptinių vaistų internetu iš kitos valstybės, pavyzdžiui, Lenkijos, užsisakyti negalima.
Ir pridūrė, kad vežti vaistus per sieną galima tik savo reikmėms. O, vežantis receptinius vaistus, visuomet yra rekomenduojama turėti receptų kopijas, gydytojų paskyrimų išrašus.
„Turint šiuos dokumentus neturėtų kilti kliūčių. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad išsivežti galima tik tokį kiekį vaistų, kuris buvo išduotas pagal gydytojo išrašytą receptą. Vaistai turi būti originaliose pakuotėse.
Vykstant į užsienį rekomenduotina pasidomėti, ar visus vaistus galima įsivežti. Dėl to geriausia būtų konsultuotis su tos šalies, į kurią planuojama vykti, atstovybe ar ambasada. Jos tiksliausiai pasakys, kiek ir ko galima pasiimti su savimi“, – dėstė I. Matulevičienė.
Vaistų kainos Lietuvoje ir kitose ES šalyse
Kaip parodė anksčiau atliktas tyrimas, kol vidutinė kompensuojamojo vaisto kaina kitose ES šalyse yra nuo 0,46 euro iki 19 eurų, Lietuvoje tie patys vaistai kainuoja nuo 3,6 euro iki 38,23 euro.
Tai reiškia, kad kompensuojamųjų vaistų kainos pas mus ir užsienyje skiriasi net 201–783 procentais.
Vaistų kainomis yra domėjęsis ir pats tv3.lt portalas. Pavyzdžiui, 2020 m. 14 kietųjų kapsulių Lietuvoje kainavo 6,51 euro, 0 28 kapsulės to paties vaisto Lenkijoje – 1,99 euro.
Tabletės nuo peršalimo, kuriose yra paracetamolio (24 tabletės) vienoje Lenkijos vaistinių kainavo apie 4,05 euro, Lietuvoje – 5,09–7,8 euro.
Kitos tabletės nuo peršalimo, kuriose taip pat yra paracetamolio (24 tabletės) Lenkijoje kainavo apie 3,15 euro, Lietuvoje – 5,36–8,22 euro.
Pastilės su islandine kerpena (60 pastilių) Lenkijoje kainavo 4,5 euro, o o Lietuvoje dvigubai mažesnė 30 pastilių pakuotė – 4,12–5,36 euro.
O viskas juk nuo receptiniu vaistu prasideda. Reiskia ministerija gauna otkatus.
