Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) duomenimis, pernai vairuotojų apsvaigimas nuo alkoholio tapo 26 mirtinų eismo nelaimių priežastimi.
Apie tai, kodėl žmonės vairuoja neblaivūs, o artimieji nieko nedaro tai matydami, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo LTSA komunikacijos vadovė Eglė Kučinskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto psichologė Rasa Markšaitytė ir LKPT viršininkas Vytautas Grašys.
Trečdalis vairuotojų linkę vairuoti išgėrę. Kaip vertinti tą trečdalį? Kodėl taip yra, nepaisant to, kad galbūt kas antras, o gal kiekvienas klausytojas sakys, kad baudos yra per mažos?
E. Kučinskaitė. Tema yra sudėtinga. Ir sudėtinga iš to, ką mes matome kiekvienais metais, tirdami eismo įvykių priežastis.
Pernai metų statistika yra liūdna. Nes jeigu mes skaičiuojame visus eismo įvykius, kuriuose žūva žmonės, vis dėlto daugiausiai eismo įvykių sudaro priežastis – alkoholis.
<...> Rezultatai nėra, kad labai nustebino, bet jie labiau suneramino.
O kas konkrečiai suneramino?
E. Kučinskaitė. Suneramino visuomenės požiūris, nes tiriame dvi tikslines auditorijas – pačius vairuotojus, o kita mūsų tiriamoji grupė buvo plačioji visuomenė. Nes mes suprantame, kad labai dažnu atveju galbūt vairuotojas nesėdi vienas pats bare, gali būti ir taip, bet dažniausiai jį supa draugai, artimieji, pažįstami, jisai kažkur yra kompanijoje ir vartoja alkoholį.
Tai buvo labai įdomu panagrinėti ir pasižiūrėti, tai ką gi draugai mąsto, pažįstami, artimieji – tie žmonės, kurie mato išgėrusį asmenį iš jų kompanijos ir sėdantį už automobilio vairo. Ir tai, ką mes pamatėme, kokia vyrauja tolerancija, neramina.
Jus nustebino, kad trečdalis žmonių linkę vairuoti neblaivūs?
V. Grašys. Na, šiek tiek nustebino. Nes jeigu skaičiuojame, kad mes per metus iš eismo eliminuojame nuo alkoholio apsvaigusių 10 tūkst. asmenų, o jeigu trečdalis pasisako, kad linkę [vartoti alkoholį], vadinasi, dar ne visi yra išgaudomi. Turbūt tai yra realus pavojus visiems eismo dalyviams.
Jūsų nuomone, kodėl tai vyksta? Ar tai yra atgrasymo ir baudų pasekmė politikos ar kažkur kitur reikėtų ieškoti šaknų?
V. Grašys. Tikrai vieno atsakymo čia turbūt nebus, tai yra kompleksiniai dalykai.
Vienas iš tų dalykų – tai, kad mūsų visuomenė pakankamai toleruoja tokį elgesį, sėda kartu važiuoti su neblaiviu vairuotoju, nesustabdome jo, neprašome, kad jis taip nesielgtų, vėlgi apie tokį elgesį nėra informuojama policija.
Kita vertus, turbūt tas lietuviškas mentalitetas – drąsa. Būna tikrai atvejų, kada žmogus, šiek tiek pavartojęs alkoholio, jaučiasi gerai, tačiau nustatomas apsvaigimo laipsnis, nebeleidžiantis jam vairuoti.
Būna tokių atvejų, kai vairuotojas sulaikomas neblaivus, o šalia sėdintis asmuo turi ir yra visiškai blaivus. Pasitiki, atiduoda savo gyvybę ir sveikatą neblaiviam vairuotojui.
Manau, kad iš tikrųjų stoka švietimo, prevencijos ir supratimo, kad neblaivus vairuotojas už vairo yra potencialus žudikas.
Klausytojas siūlo daugiau socialinės reklamos. Ką į tai atsakytumėte?
V. Grašys. Be abejo, bent jau aš, kiek kalbu viešojoje erdvėje, tikrai akcentuoju, kad tas visuomenės įsitraukimas į būtent tų neblaivių asmenų neleidimą vairuoti yra labai svarbus.
Ir pačių bendruomenių labai svarbus įsitraukimas. Turbūt esu pasakojęs tą pavyzdį, kuomet neblaivus vairuotojas pėsčiųjų perėjoje sužalojo du vaikus, o bendruomenė sakė: mes žinojome, kad jam atimtos teisės ir išgėręs važinėja, bet jis geras žmogus.
Ne, jis nėra geras žmogus. Ir šioje vietoje ta tolerancija tikrai priveda prie nelaimių, kuomet jos baigiasi tragiškai.
Klausytojai siūlo diferencijuoti baudas. Ar yra čia kažkokių sprendimų?
Mes jau kalbėjome apie tai, kad yra tam tikri sprendimai. Vėlgi šioje vietoje yra labai svarbus visuomenės požiūris ir įsitraukimas.
Teiksime siūlymus, kad tokie asmenys, kurie yra nusižengę, nemoka baudų, vairuoja neturėdami galiojančio vairuotojo pažymėjimo, susilauktų ir kito valstybės atsako. Tokio, kad negalėtų sudaryti sandorių, kurie yra susiję su valstybės interesu: parduoti žemės, pirkti nekilnojamąjį turtą, užregistruoti transporto priemonę ar dar kažkokiu būdu.
Bet vėlgi tai viena tik iš dalių, kas turėtų paskatinti. Manau, kad visuomenės neigiamas požiūris, tokio elgesio netoleravimas irgi turėtų atnešti tam tikrą naudą.
Dalis klausytojų klausia: tai kodėl ne kalėjimas?
V. Grašys. Šiuo atveju aš negaliu tikrai atsakyti, kodėl ne kalėjimas, ar tikrai kalėjimas padarys taip, kad asmuo, turintis tam tikrų problemų psichinių ar susijusių su alkoholiu ir vėliau išėjęs iš to kalėjimo nesielgs lygiai taip pat.
Vėlgi čia šioje vietoje [svarbiausia] švietimas, prevencija, pritaikytos tam tikros prevencinės programos. Žinau, kad kai kuriose šalyse tam tikri kursai po pirmo karto, kada sulaikomas neblaivus vairuotojas.
Visą laidos įrašą galima išklausyti čia:
