Iki šiol senesnių transporto priemonių savininkams atlikti techninę apžiūrą reikia kas 2 metus.
Tačiau Europos Komisija (EK) pasiūlė senesnių nei 10 metų automobilių techninę būklę tikrinti kasmet.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega teigė, kad taip esą norima mažinti žūčių skaičių Europos keliuose.
„Kiekvienas žingsnis, kurį galime padaryti, kad tų žūčių būtų mažiau, labai stipriai padeda visuomenei, padeda bet kuriam iš mūsų, kuris yra susidūręs su eismo nelaimėmis.
Senesni automobiliai dažniau patiria techninius gedimus, o kasmetinė apžiūra leidžia greičiau identifikuoti pavojingus defektus“, – nacionaliniam transliuotojui sakė M. Vaščega.
Tuo metu „Regitros“ viešai prieinami duomenys rodo, kad M1 kategorijos (lengvasis automobilis, skirtas tik keleiviams vežti) transporto priemonių vidutinis amžius šiuo metu siekia 16,7 metų. O iš viso nauji pakeitimai paliestų bent 1,4 mln. Lietuvoje esančių automobilių.
Vardija dažniausius automobilių trūkumus
Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad kol kas EK pasiūlymai keisti techninės apžiūros intervalus yra tik svarstymai.
Visgi jis pastebi, kad nemaža dalis Europos šalių yra įvertinusios transporto priemonių parko amžių ir taiko griežtesnius reikalavimus senesniems automobiliams bei tikrina juos dažniau nei kas dvejus metus.
Tarkime, jei Austrijoje nusipirksite naują automobilį, jo techninę apžiūrą reikės atlikti tik po 3 metų, tada po 2 metų. O jei transporto priemonė senesnė nei 5 metai, techninė apžiūra atliekama kasmet.
Tuo metu Švedijoje įsigytam automobiliui techninę apžiūrą pirmąkart reikia atlikti tik po 4 metų, vėliau po 2, o senesnėms nei 6 metai – kasmet.
„Kita vertus, asociacijos „Transeksta“ statistika iš esmės patvirtina EK pareigūnų įžvalgas, kad automobilių amžius ir privalomosios patikros metu fiksuojamų techninių trūkumų skaičius yra tiesiogiai susiję.
Jau pačio pirmojo vizito į TA metu (po trejų metų eksploatacijos) įvairių trūkumų „atsiveža“ maždaug 12 proc. automobilių. Fiksuojamų „didelių trūkumų“ (DT) kreivė tolygiai auga: 5–6 metų senumo automobiliai vidutiniškai turi po 1,6 „didelį trūkumą“ ir stabilizuojasi maždaug ties 13–15 metų riba, kai vidutinis vieno automobilio DT skaičius pasiekia 4,5“, – kalbėjo R. Gabartas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad techninių apžiūrų kontrolieriai daugiausiai trūkumų nustato tikrindami automobilio pakabą, ratus, stabdžių bei variklio, transmisijos būklę.
„Kad šių mechanizmų susidėvėjimas turi įtakos avarijoms keliuose, ko gero, neabejoja niekas. Tačiau tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai, beveik visuomet yra sudėtinga.
Dažniausiai po susidūrimo su kita transporto priemone ar smūgio į šalikelėse esančias kliūtis automobilis būna stipriai deformuotas. Visgi šias problemas nagrinėjantys mokslininkai skirtinguose informacijos šaltiniuose daro prielaidą, kad vien dėl techninės būklės įvyksta nuo 2 iki 12 proc. eismo įvykių“, – kalbėjo R. Gabartas.
Būtina nuolatinė priežiūra
R. Gabartas teigia, kad automobilių perkopus 10 metų amžiaus ribą, skirtingų agregatų būkle reikia rūpintis dažnai.
„Technikos ekspertai pastebi, kad svarbiausioms sistemoms – stabdžiams, vairavimo mechanizmui, ratams ir važiuoklei, varikliui ir transmisijai – būtina nuolatinė priežiūra.
Jei automobilio savininkas tokią gauna, jo būklė gali būti netgi geresnė nei sąlyginai naujos mašinos. Ir atvirkščiai – jei automobilis nėra tinkamai prižiūrimas (ypač intensyviai eksploatuojamas sunkiomis sąlygomis), remontui naudojamos nekokybiškos detalės – jis neabejotinai pradeda kelti didesnę riziką visiems eismo dalyviams“, – teigė R. Gabartas.
Kuo automobilis senesnis ir kuo paprastesnė jo kėbulo konstrukcija, pasak pašnekovo, tuo mažiau jis yra saugus.
Be to, transporto priemonė dažnu atveju būna neaprūpinta įranga, kuri padeda išvengti incidentų kelyje.
„EK informaciniame pranešime anksčiau skelbė, kad „yra aiški eismo įvykių sunkumo ir transporto priemonės amžiaus sąsaja.
Iš empirinių duomenų matyti, kad su techniniais gedimais susijusių sunkių eismo įvykių (kuriuose žūsta žmonės) skaičius sparčiai pradeda didėti nuo penktųjų automobilio naudojimo metų“, – kalbėjo R. Gabartas.
Nutįstų eilės techninių apžiūrų stotyse?
Tuo metu „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius svarstė, kad tokių automobilių savininkų, kurie vairuoja senesnius nei 10 metų automobilius yra tikrai daug.
Tad, jo teigimu, visiškai galima suprasti, kad ir vairuotojai tokius siūlymus vertina skeptiškai.
„Į tokį sąrašą patektų ir automobiliai, kurių buvo pagaminti 2015 m. Mums visuomet atrodo, kad 10 metų senumo transporto priemonė yra labai sena. Jei pažiūrėtumėme į dabartinius modelius, kuriuos matome gatvėse, automobiliai iš tiesų neatrodytų tokie seni.
Tai iš tiesų tokių transporto priemonių Lietuvoje yra tikrai daug, tad paliestų tikrai ne vieną vairuotoją. Be to, iki šiol jų yra daug ir įvežama“, – kalbėjo V. Milius.
Saugaus eismo ekspertas svarsto, kad visgi avaringumo statistika neatskleidžia, kad didžioji dalis avarijų įvyksta būtent dėl automobilio gedimo.
„Taigi, mažai tikėtina, kad tokie pokyčiai reikšmingai sumažintų avaringumą.
Bet jei taip yra siekiama paskatinti vairuotojus persėsti į naujesnes transporto priemones ir sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, tai vėlgi kyla klausimas – o ką gi daryti žmonėms? Juk jie važinėja su tais automobiliais, kuriuos gali įpirkti, nebūtinai visi turi svajonių transporto priemones“, – svarstė V. Milius.
Pašnekovo vertinimu, koreguoti dabar Lietuvoje galiojančios techninių apžiūrų atlikimo tvarkos nereikėtų.
„Du metai – yra pakankamas laiko tarpas pasitikrinti automobilį, nepriklausomai, ar jis kelių metų senumo ar dešimties.
Manau, kad didesnę įtaką transporto priemonės nusidėvėjimui reikšmę turi ne metai, o rida, t.y. nuvažiuotas atstumas“, – dėmesį atkreipė jis.
V. Milius taip pat svarsto, kad jei toks siūlymas įsigaliotų, kai kurios techninių apžiūrų stotyse nutįstų eilės.
„Taip yra ne visose techninių apžiūrų stotyse, bet Vilniuje tikrai susiformuoja didelės eilės“, – pastebėjo pašnekovas.
Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys antrina, kad klausimų kelia tai, kaip su didesniu automobilių susidorotų technines apžiūras atliekantys kontrolieriai.
„Techninių apžiūrų stotims toks pakeitimas atneštų finansinės naudos, bet vairuotojams tai taptų dideliu nepatogumų, juk ir dabar didelės eilės susiformuoja.
Ar automobilis taps saugesnis? Nemanau, nes jei techninė apžiūra buvo atlikta, jis gali sugesti po patikrinimo jau ir po mėnesio“, – svarstė V. Baršys.
Visgi R. Gabartas sako, kad jei iš tiesų EK idėjoms dėl dažnesnės patikros būtų pritarta, tikėtina, kad būtų numatytas ir tam tikras pereinamasis laikotarpis.
„Jo metu techninių apžiūrų įmonės privalėtų peržiūrėti investicines programas ir sparčiau atidarinėti naujas stotis ar didinti patikros linijų skaičių.
Daugiau bėdų nėra – eismo saugumo situacija dėl tokių pokyčių turėtų gerėti“, – kalbėjo R. Gabartas.
Pasiūlė griebtis ir kitų naujovių
EK siūlo visapusiškai peržiūrėti Bendrijos kelių eismo saugumo ir transporto priemonių registracijos taisykles ES keliuose siekiant geresnio saugumo ir oro kokybės.
Anot Komisijos, siūlomi pakeitimai pirmiausia nukreipti į patikros pritaikymą naujoms transporto priemonėms, tarp jų – elektromobiliams. Siūlomi nauji testai elektroninėms saugumo sistemoms, taip pat saugai ir emisijai svarbių sistemų programinės įrangos tikrinimas.
Taip pat siūloma registruoti odometrų rodmenis nacionalinėse duomenų bazėse, kad valstybės galėtų keistis jų istorija, skaitmeninti automobilių registraciją ir techninės apžiūros sertifikatus, pusmečiui pripažinti kitoje ES narėje atliktą techninę apžiūrą.
Be to, EK siūlo senesnius nei dešimties metų automobilius ir furgonus tikrinti kasmet, paprastinti prieigą prie transporto priemonių techninių duomenų apžiūros centrams.
„Pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai norime sužinoti, ar kilometražas mūsų perkamo automobilio yra tikras ar netikras, yra priemonių, kurios numatytos, kad kilometražo suklastojimas būtų kur kas sudėtingesnis dalykas ir būtų galima pasitikėti tuo, kas nurodoma kilometraže“, – pažymėjo M. Vaščega.
Jis pažymėjo, kad dabar siūlomi pakeitimai bus diskutuojami ES Taryboje ir Europos Parlamente, todėl „nereikia nuogąstauti, kad viskas pasikeitė“.
„Pažiūrėkime, kol kas man sudėtinga vertinti, bet aš matau, kad dauguma ES valstybių, įsivesdamos tai savo nacionaliniuose teisės aktuose, palaiko tokį dalyką“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
EK teigimu, siūlomi pakeitimai susiję su ES kelių eismo saugumo politikos programoje įtvirtintu tikslu iki 2050-ųjų Bendrijos keliuose žuvusių ir sunkiai sužeistų žmonių skaičių sumažinti beveik iki nulio, o iki 2030 metų – 50 procentų.
Anot Komisijos, pataisos 2026–2050 metais padėtų išgelbėti apie 7 tūkst. gyvybių ir išvengti maždaug 65 tūkst. rimtų sužalojimų.
Skaičiuojama, kad ES valstybių keliuose žuvo beveik 20 tūkst. žmonių.
Didės techninės apžiūros kainos
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad nuo liepos lengvųjų automobilių savininkai už techninę apžiūrą mokės 24,6 euro (kaina padidėja 1,6 euro).
Tiesa, tiksli tiksli kaina priklauso nuo degalų, kuriais varomas automobilis. Štai lengvojo automobilio, varomo benzinu, techninė apžiūra kainuos – 24,6 euro, dyzelinu – 28,6 euro.
Dujomis varomų lengvųjų automobilių savininkai už patikrinimą mokės 2 eurais daugiau – 30,9 euro.
Mopedų ir motociklų savininkai už techninę apžiūrą mokės 80 centų daugiau – 12 eurų, o už keturračio techninę apžiūrą – 1,20 euro daugiau, tai yra 18,40 euro.
Lietuvoje yra daugiau kaip 1,5 mln. lengvųjų automobilių. Paprastai pirma techninė apžiūra naujiems automobiliams atliekama po 3 metų. Vėliau – kas dvejus metus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
