Lietuvos bankas (LB) savo pareigą prižiūrėti šalies finansų sistemą atliko atsakingai, o išaiškėjus galimai nusikalstamai banko „Snoras“ vadovų veiklai ėmėsi visų įmanomų priemonių užkirsti kelią dar didesniems dabar jau bankrutavusio banko indėlininkų nuostoliams, pabrėžia LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Antradienį Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus Lietuvos banko vadovas teigė, kad LB pradėjo veikti iš karto gavęs signalus apie prastą banko „Snoras“ būklę. Banko pateiktų duomenų tikrinimas, prasidėjęs birželį, užtruko dėl būtinų atlikti darbų apimties. Kaltinimus, esą LB nevykdė savo pareigų ir leido „Snoro“ vadovams netinkamai naudoti banko lėšas, V. Vasiliauskas atmeta.
„Įtarti mes galėjome, tą ir padarėme. Dėl vertybinių popierių mes pradėjome darbą dar nuo vasaros. Sutikite, bankas nėra žvakių fabrikėlis, kiekvieną savo argumentą reikia pagrįsti, nes kalbame apie milijardus litų. Mano nuomone, mes elgėmės labai rūpestingai, labai atsargiai, atidžiai ir surinkome visus įrodymus savo pamąstymams, įtarimams pagrįsti. Dar kartą noriu pabrėžti, kad būtent mes, o ne kas kitas, kreipėmės į teisėsaugos institucijas, konkrečiai – į Generalinę prokuratūrą“, – Seimo nariams sakė LB vadovas.
Paklaustas, ar pasitiki ir seniau, iki jam šių metų balandį pradedant kadenciją, dirbusiais Lietuvos banko darbuotojais, V. Vasiliauskas teigė, kad LB susidariusios problemos sprendžiamos pertvarkant kontrolės institucijas ir personalo sudėtį, todėl dabartine darbuotojų sudėtimi jis visiškai pasitiki.
„Asmeninės atsakomybės, darbinės drausmės klausimus mes išsprendėme, vadovas (Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas) yra atleistas. Baudžiamosios atsakomybės klausimus mes taip pat sprendžiame, bendradarbiaujame su teisėsaugos institucijomis, ir tikrai artimiausiu metu turi prasidėti tyrimas“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Anot LB valdybos pirmininko, „Snoras“ įtarimų kėlė dar nuo 2004 m. Nuo tada Lietuvos bankas kasmet turėjo pretenzijų „Snoro“ vadovybei, kadangi banko turto straipsniai, paskolų portfelis didėjo labai sparčiai, kol galiausiai 2011 m. gegužės 5 d. „Snoras“ kreipėsi į LB dėl įstatinio kapitalo didinimo, tačiau „Snoro“ vadovai į Lietuvos banko reikalavimus nesureagavo.
„Mums kilo įtarimų dėl lėšų kilmės. Natūraliai, esant tiems įtarimams, mes aiškinomės būtent tai tyrime. Dėl to mes ir nusprendėm neleisti didinti įstatinio kapitalo, nes paprasčiausiai buvo įtarimų, kad ateina ne investuotojas iš šalies, o naudojami paties banko (...) pinigai“, – tvirtino V. Vasiliauskas.
„Bankas, kaip kreditų institucija, nėra paprasta įmonė. Sutikit, tikrai reikia pagrįsti savo poziciją, nes, matyt, jei mes savo tos pozicijos būtume nepagrindę, tai neturėtume ir teisminių procesų, kurie dabar vyksta. Tas auditas ar inspektavimas banko nėra toks, kad atėjai, pažiūrėjai ir išėjai. (...) ten irgi dirba protingi, gudrūs žmonės, ir atitinkamai visas savo pozicijas reikia argumentuoti ir pagrįsti“, – aiškino V. Vasiliauskas, kodėl LB realių veiksmų ėmėsi tik lapkritį, nors įtarimų būta seniau.
V. Vasiliauskas pabrėžė, kad, nepriėmus tokių sprendimų, kokie buvo priimti, sisteminė žala galėjo būti dar didesnė.
„Nesustabdžius banko veiklos, galėjo dar daugiau pinigų išplaukti, ir mes su kreditoriais turėtume dar didesnę problemą. Aš tikrai manau, kad tai buvo teisingas žingsnis, juolab kad dieną prieš sparčiai mažėjo rezervo lėšos, kurias „Snoras“ laikė Lietuvos banke“, – sakė jis.
Šiuo metu pagrindinis laikinojo administratoriaus, o dabar ir bankroto administratoriaus, tikslas, pasak LB valdytojo, – išsaugoti antrines „Snoro“ įmones, jas sėkmingai parduoti, kad būtų galima kuo daugiau lėšų grąžinti kreditoriams.
