Vasario mėnesį metinė Lietuvos infliacija atitiko prognozes ir sudarė 3,7 proc. Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią poveikį vartojimo kainoms darė dėl augusių pasaulinių naftos kainų brangusios transporto paslaugos, kilę būsto išlaikymo kaštai ir brangesni maisto produktai. Dėl besitęsiančio žiemos sezono prekių išpardavimo pigo drabužiai ir avalynė.
Panašios prekių ir paslaugų kainų pokyčių tendencijos buvo stebimos ir Latvijoje. Tačiau kaimyninėje šalyje vasario mėnesį VKI infliacija jau demonstravo mažėjimo tendencijas, kainų augimas sudarė 3,4 proc. ir buvo lėtesnis nei vasario mėn. (3,6 proc.). Pagrindinė to priežastis – ženkliai mažiau palyginus su Lietuva kilę būsto išlaikymo kaštai (šildymas, karštas vanduo, elektra). Pasibaigus šildymo sezonui, tikėtina, kad VKI kainų augimas turėtų sulėtėti ir Lietuvoje. Tai lems lėtėjančios ekonomikos augimo tendencijos. „Danske“ bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė VKI infliacija Lietuvoje šiemet bus apie 2,8 proc., Latvijoje 2,6 proc.
Didžiausia rizika vartojimo kainų augimui ir toliau susijusi su naftos brangimu. Pagrindiniai veiksniai, galintys lemti tolesnį naftos kainų augimą – paaštrėjęs Irano konfliktas su vakarų pasauliu bei optimizmas dėl besivystančių rinkų augimo tendencijų. Tai gali paskatinti didesnę naftos paklausą, o atitinkamai ir aukštesnes kaimas. Tai būtų bloga naujiena ne pačius geriausius laikus išgyvenančioms Europos ekonomikoms.
Tačiau, bent jau kol kas galvojame, kad naftos brangimas yra ribotas ir suvaldomas. Visgi didžiųjų pasaulio ekonomikų augimas išlieka žemiau ilgalaikių tendencijų ir JAV vidaus paklausa vis dar neatsigavusi.
Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims
