Padėtis Baltarusijoje blogėja kiekvieną dieną ir akivaizdu, kad Baltarusijos politikai nelabai išmano, kaip kovoti su valiutinės krizės ir ekonominės suirutės pasekmėmis. Devalvacija esminių šalies problemų neišsprendė, o tik parodė, kad ekonomikos reformos - neišvengiamos.
Baltarusija yra Lietuvos kaimynė ir prekybos partnerė - eksporto dalis į šia šalį sudaro apie 6-7 proc. viso Lietuvos eksporto, tad akivaizdu, kad mums svarbu tai, kokios permainos vyksta ir vyks šioje šalyje. Baltarusijos rublio devalvacija ir sutrikę atsiskaitymai atnešė nemažų nuostolių Lietuvos verslininkams, be to, dėl atpigusios valiutos lietuviškos prekės šioje rinkoje tampa nekonkurencingomis. Kita vertus, ekonominiai sukrėtimai gali atnešti ir tam tikrų pliusų Lietuvai.
Baltarusijos gamybos asociacija „Belorusneft“ praėjusią savaitę oficialiai paskelbė ribosianti A-92 benzino ir dyzelio pardavimo kiekius reaguodama į prezidento Aleksandro Lukašenkos kritiką, kad būtent Lietuvos, o taip pat ir Lenkijos „turistai“, išvežantys pilnus bakus degalų, yra pagrindiniai besitęsiančios degalų krizės kaltininkai. Šių metų gegužę „Belorusneft" degalinėse, kurios užima 75 proc. rinkos, netoli pasienių buvo parduota 2,3 karto degalų daugiau nei praėjusių metų gegužę. Pardavimų augimą paskatino žinia, kad degalų kainos kils 20 proc. ir nesustos ties šia riba.
Tikėtina, kad degalų pardavimo kiekių ribojimas sumažins važiuojančiųjų srautus į Baltarusiją vien tam, kad parsivežtų pilną baką degalų. Tai gera naujiena Lietuvos degalų mažmeninkams ir biudžetui, kenčiančiam nuo chroniško akcizų nesurinkimo. Be to, Baltarusijos vyriausybė paskelbė iki 2012 m. penkis kartus padidinsianti akcizus kurui, alkoholiui ir tabako gaminiams. Šis sprendimas susijęs su Rusijos pasiūlymu suvienodinti akcizus su vidutiniais Europos šalių dydžiais, tačiau visų pirma – papildyti jau visai išsekusį Baltarusijos biudžetą. Vėlgi, didesni akcizai turėtų apslopinti šių populiariausių prekių įvežimą į Lietuvą.
Žinoma, šie Lietuvos ekonomikai pozityvūs momentai toli gražu nekompensuos neigiamų – didėjančios geopolitinės rizikos. Ekonominėmis sankcijomis Baltarusijai ir toliau grasina kaimyninė Rusija, kuri jau pradėjo riboti elektros eksportą. Rusijos energetikos milžinė ir monopolininkė „Inter RAO" gali visiškai sustabdyti elektros eksportą, jei nebus pasiekti susitarimai dėl atsiskaitymo. Šios ekonominės problemos lemia, kad bene trečdalis gyventojų remia opoziciją, bet yra tikimybė, kad dėl ekonominių problemų prieš autokratinį rėžimą pasisakys ir didesnė gyventojų dalis.
Baltarusija turėtų gauti Rusijos paramą, tačiau, be abejonės, ši parama turės tiek ekonominių, tiek ir politinių pasekmių. Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka gali būti priverstas privatizuoti valstybines įmones, o tai reiškia parduoti jas Rusijai ir, tikėtina, dar labiau tapti priklausomais nuo šios šalies. Visgi yra ir kita galimybė – tartis su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Atrodo, kad Baltarusijos politikai yra linkę švelninti toną ir pradėti derybas. Tai galėtų sumažinti politinę įtampą regione ir paskatinti ekonomikos reformas, nors šiai dienai vargu ar tai labiausiai tikėtinas variantas.
Violeta Klyvienė
Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims
