Šiuo metu pasirinkus vaiko išmoką gauti vienerius metus, darbuotojui gali būti mokama ne didesnė kaip 1982,94 euro mėnesinė išmoka (nuo jos dar skaičiuojami mokesčiai).
Jeigu išmoką pasirinkta gauti dvejus metus, pirmaisiais maksimali išmoka siekia 1388,16 euro (antraisiais – 793,13 euro) per mėnesį.
Jeigu pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais darbuotojas gauna išmoką ir kartu papildomų darbinių ar kitokių pajamų, šia suma išmoka mažinama arba apskritai nemokama, jeigu papildomai gautos pajamos ją viršija. Kai papildomos pajamos gaunamos antraisiais metais, išmoka nemažinama. Tačiau šią tvarką norima keisti.
Beje, „Sodros“ duomenimis, šių metų rugsėjį vaiko priežiūros išmoką už pirmus vaiko auginimo metus gavo 18,2 tūkst. gyventojų, iš jų draudžiamųjų pajamų turėjo tik 173. Tuo metu už antrus vaiko auginimo metus išmoką gavo 22,3 tūkst. gyventojai ir daugiau kaip pusė arba 11,3 tūkst. taip pat turėjo papildomų pajamų.
Kuriama darbo grupė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė naują Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijos įgyvendinimo 2020–2022 m. tarpinstitucinį veiklos planą. Jis dar bus svarstomas Vyriausybėje.
Be kita ko, dokumente numatyta sudaryti palankesnes finansines sąlygas tėvams, auginantiems vaikus iki 1 metų, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.
„Bus parengti teisės aktai, kuriais bus siūloma nustatyti, kad tam tikru vaiko auginimo laikotarpiu tėvai turės galimybę gauti tiek darbo užmokestį, tiek ir vaiko priežiūros išmoką.
Kartu bus peržiūrėta ir galiojanti vaiko priežiūros išmokos mokėjimo antraisiais vaiko auginimo metais tvarka“, – visa tai plano sumanytojai užsibrėžę atlikti jau kitais metais.
Portalas tv3.lt paklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ir kada bus įgyvendintos siūlomos priemonės, kaip dėl to keisis išmokos, dabar mokamos dešimtims tūkstančių tėvų. Ministerijos komentaras buvo toks:
„Siekiant sudaryti palankesnes finansines sąlygas tėvams, auginantiems vaikus iki 1 m., derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, šiuo metu yra sudarinėjama darbo grupė iš ministerijos, kitų institucijų ir verslo atstovų, kurioje bus svarstomi siūlymai dėl išmokų mokėjimo vaiko priežiūros atostogų metu. Suburta darbo grupė svarstys įvairias alternatyvas, kurios bus teikiamos visuomenei diskutuoti.“
Nesupranta ką daro?
Vilniaus universiteto docentas Teodoras Medaiskis neigiamai vertino ministerijos užmojus keisti dabartinę išmokų tvarką, kai būtų mokama ir išmoka, ir suteikiama galimybė jos nemažinant uždirbti papildomai.
„Tai yra principo klausimas. Socialinio draudimo išmoka yra prarastų pajamų pakaitalas. Puikiai suprantate, kad išmokama mokama tada, kai netenki darbo pajamų dėl to, kad reikia būti su vaiku ir tu gauni atitinkamai tų pajamų pakaitalą“, – komentavo mokslininkas.
Jo teigimu, jeigu darbuotojas vaiko priežiūros atostogų metu nepraranda pajamų, jam nėra ką kompensuoti.
„Jeigu norime pirmaisiais metais po gimimo remti vaiką, tada ieškokime tam pinigų valstybės biudžete ir remkime papildomai. Jeigu tik manome, kad tam reikia skirti papildomų pinigų. Abejočiau, ar tikrai reikia, bet čia kitas klausimas.
Vis dėlto jeigu čia kalbame apie socialinio draudimo išmokas, tada kategoriškai nesutinku (kad jos turėtų būti tokios pačios net ir gavus papildomų pajamų, – red.). Tai būtų socialinio draudimo esmės nesupratimas“, – aiškino T. Medaiskis.
Anot jo, socialinio draudimo išmoka mokama praradus pajamas dėl to, nuo ko žmogus buvo draustas. Kai draudžiamas nuo pajamų praradimo auginant vaiką, iš „Sodros“ biudžeto išmoka neturėtų būti mokama, jeigu tos pajamos neprarandamos.
„Jeigu mums atrodo, kad reikia remti vaiką, remkime jį biudžeto lėšomis. Jei maža, tai remkime dar, bet tik ne šioje vietoje. Išmokos kaip tik ir mažinamos dėl tokių principinių dalykų. Negadinkime šio principo“, – ragino mokslininkas ir pridūrė, kad toks sistemos kaitaliojimas virstų chaosu.
Pirmininkė – už, komitetas – prieš
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė priminė, kad jos vadovaujamas komitetas yra jau anksčiau nepritaręs panašioms iniciatyvoms.
„Čia tikrai buvo toks siūlymas ir jis jau „sukasi“ nebe pirmą kartą. Iš tikrųjų pirmiausia buvo iš verslininkių, iš tų, kurios gauna autorinius atlyginimus. Ta prasme, kurios gali dirbti ir kartu vaiką prižiūrėti“, – paaiškino parlamentarė ir priminė, kad komitetas nepritarė tokiai nuostatai.
Jos teigimu, daugiausia nesutarta dėl principinio klausimo: iš kokių lėšų – „Sodros“ ar valstybės biudžeto – turėtų būti didinami pinigai vaiko priežiūrai.
„Komiteto pozicija buvo nepritarti, nors aš asmeniškai galbūt ir kitaip manau. Aš pati gal prieš metus, o gal ir daugiau, kada tas klausimas buvo pradėtas kelti, tada iš tikrųjų buvo galima ir kitaip balsuoti. Bet tokia pozicija buvo Seimo narių ir to pritarimo nebuvo“, – komentavo R. Šalaševičiūtė.
Jos įsitikinimu, tikrai yra darbų, kai moteris gali suderinti vaiko priežiūrą ir papildomą veiklą ir taip gauti papildomų lėšų.
„Juk jaunoms šeimoms pinigai visada yra aktualu“, – reziumavo Seimo narė.
Beje, Konstituciniame Teisme taip pat ne kartą buvo ginčijama dabartinė tvarka, pagal kurią gavus papildomų pajamų, „Sodros“ išmokos pirmaisiais vaiko priežiūros metais gali būti mažinamos.
Pastarąjį kartą liepos mėnesį teismas atsisakė dar kartą nagrinėti šį klausimą, nes jau anksčiau yra pasisakęs, kad nepaneigia Konstitucijoje įtvirtintos valstybės globos ir paramos šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, garantijos.
