Norvegijoje, statybų įmonėje dirbantis Mantas pasakoja, kad jam prastovose neteko būti.
„Norvegijoje nebuvo viskas uždaryta. Nedirbo tik restoranai, kavinės, sporto klubai ir kitos pramogų erdvės. Statybos nebuvo sustojusios, tad dirbome, kaip ir prieš karantiną“, – sako vyras.
Anot jo, nors šiuo metu daugelis vis prisibijo koronaviruso ir antrosios susirgimų bangos, tačiau susirasti darbą Norvegijoje gana paprasta.
„Darbus siūlo tiek statybų, tiek žemės ūkio įmonės. Kai kurios netgi siūlo didesnį atlygį, kad tik rastų darbuotojų. Mažiausiai darbuotojas gali gauti beveik 16 eurų už valandą. Tačiau už aukštesnes kompetencijas ir patirtį mokama daugiau“, – situaciją aiškina Mantas.
Paklaustas apie darbo valandas vyras tikina, kad šios priklauso nuo noro užsidirbti ir nuo dienos ilgumo.
„Vasarą dažnai dirbame tol, kol šviesu. Būna, kad dirbame po 10, 12 ar net 16 valandų per dieną. Daug ir intensyviai dirbant per mėnesį įmanoma užsidirbti apie 4000 eurų į rankas. Jeigu „plėšytis“ nenori, tada uždirbi šiek tiek mažiau – apie 3000 eurų.
Tačiau tokias algas gauna nekvalifikuoti darbuotojai. Pavyzdžiui, kvalifikuotas elektrikas Norvegijoje per valandą uždirba 50–100 eurų. Norint uždirbti daugiau būtina mokėti anglų kalbą, be jos netgi nekvalifikuotą darbą gauti sunkiau“, – pasakoja Mantas.
Kitas Prancūzijoje statybų įmonėje dirbantis tv3.lt skaitytojas Valdas pasakoja, kad karantiną praleido Lietuvoje.
„Iš pradžių darbų žadėjo nestabdyti, paskui sustabdė, bet žadėjo, kad karantiną galėsime praleisti Prancūzijoje. Tačiau galiausiai teko išvykti namo. Niekas nenorėjo mokėti už mūsų pragyvenimą svečioje šalyje. Bet labai greitai, jau pavasario pabaigoje, grįžome į darbus.
Tik tenka dirbti su žmonėmis, kurie neseniai persirgo koronavirusu. Tai šiek tiek neramina. Jų istorijos gąsdina ir visai nesinori koronaviruso lyginti su įprastu gripu. Tiems žmonėms nemažai laiko teko praleisti ligoninėse, kol visiškai pasveiko“, – pasakoja vyras.
Anot jo, nepaisant koronaviruso grėsmės naujų darbuotojų įdarbinimas toliau vyksta.
„O seniau dirbantiems darbuotojams pakėlė algas. Šiuo metu uždirbu daugiau negu 2000 eurų per mėnesį“ – sako Valdas.
Užsienio įmonėms reikia darbuotojų
Darbo skelbimų portalo cvonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė irgi pastebėjo, kad darbo skelbimų užsienyje skaičius pastaruoju metu pradėjo augti.
„Pagrindinės darbo užsienyje kryptys: Skandinavija, Vokietija, Nyderlandai, Airija. O darbams reikalingi ne tik nekvalifikuoti darbininkai darbui sandėliuose ar gamyboje, bet ir savo srities profesionalai darbui statybose, transporto, inžinerijos srityse.
Prie darbo skelbimų, kuriuose ieškoma nekvalifikuotų darbininkų darbui Vokietijos sandėliuose ar gamyboje pažymima, kad greitas išvykimas ir kad nuvykus nereikia izoliuotis“, – komentuoja specialistė.
Anot jos, tikėtina, kad tokių darbo pasiūlymų skaičius kasdien vis augs, nes užsienio įmonėms reikia darbo rankų, o pagrindinė priežastis, kuri trukdė išvykti dirbti į užsienį buvo karantino ir saviizoliacijos reikalavimai.
Kalbėdama apie atlyginimus specialistė pokyčių nepastebėjo. Anot jos, jie tokie patys, kokie ir buvo prieš koronaviruso pandemiją.
Emigracijos mastai sumažėjo
Ekonomistai teigia, kad koronaviruso pandemija į Lietuvą sugrąžino emigrantus. Anot jų, dalis išvyks ir vėl dirbti svetur, tačiau didelė tikimybė, kad didžioji dalis liks Lietuvoje. Tad reikia ieškoti būdų, kaip ir kur šiuos žmones įdarbinti.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad dėl koronaviruso šiemet daugiau tautiečių grįžo negu išvyko svetur. Anot jo, anksčiau apie šią problemą buvo labai daug kalbama, ieškoma būdų jai spręsti. Tačiau dabar atrodo, kad emigracijos problemą išsprendė pandemija.
„Vis tik dabar susiduriame su kitu iššūkiu. Ne visi grįžę tautiečiai bando Lietuvoje įsidarbinti. Žinoma, dalis jų pasibaigus koronaviruso pandemijai grįš į šalis, kuriose dirbo. Tačiau būtina nuspręsti, kaip tuos likusius Lietuvoje emigrantus bandysime įtraukti į darbo rinką“, – sako N. Mačiulis.
Kitas „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat teigia, kad kitaip negu praeitos krizės metu dabar emigracijos srautai ne išaugo, bet susitraukė.
„Tikėtina, kad šie susitraukė mastai ir nebeišaugs, nes Lietuva palyginti su kitomis Europos šalimis mažiausiai nukentėjo nuo koronaviruso.
Kitose šalyse dalis darbuotojų vis dar prastovose. Tad jos pirmenybę teikia šiems darbuotojams, o ne naujiems. Taip pat emigrantų srautus vis dar riboja saviizoliacijos taisyklės. Žmonės va taip sugalvoję „į niekur“ nebevažiuoja. Pirmiausiai jie susiranda darbus ir tik tada vyksta svetur“, – pastebi ekonomistas.
Anot jo, per pirmuosius 8 šių metų mėnesius Lietuvos piliečių grynasis migracijos balansas yra +4,6 tūkst., trečiųjų šalių piliečių +6,9 tūkst., o bendras +11,6 tūkstančiai gyventojų arba vienas Lentvaris, Raseiniai ar Vilkaviškis.
„Be to, įdomu tai, kad dėl teigiamo tarptautinės migracijos balanso bendras Lietuvos gyventojų skaičius pradėjo augti, tad „nykstanti“ Lietuva tampa augančia Lietuva. Tokios tendencijos neabejotinai atsilieps ir BVP rodikliams, ypač turint omenyje, kad grįžę Lietuvos piliečiai kartu su savimi atsiveža naudingų įgūdžių, pinigų bei Vakarietiškos kultūros.
Tad nenustebčiau jei Lietuva artimiausią dešimtmetį taps sparčiausiai Baltijos šalyse augsiančia ekonomika su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis Estijai“, – sako ekonomistas.
