Vyriausybė neretai pasigiria didėjančiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis, tačiau vengia kalbėti apie tai, kad užsieniečiams Lietuvoje teikiamos didžiulės lengvatos. Rytų Europos šalys pradėjo įnirtingai konkuruoti dėl tiesioginių užsienio investicijų. Lietuva pagal jų augimą veržiasi į lyderes, tačiau džiaugtis dar ankstoka, nes pagal vienam gyventojui tenkančias investicijas nuo Estijos atsiliekame beveik 3 kartus, o ES rinkoje, kartu su broliais latviais, lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją.
Tiesioginės užsienio investicijos labai svarbios kiekvienos valstybės ekonomikai, tačiau kai kurie ekspertai sako, kad dėl užsienio investuotojams suteikiamų išskirtinių lengvatų sujaukiama konkurencija vidaus rinkoje ir taip kenkiama vietos verslininkams.
Investicijas perkame
Ne paslaptis, kad garsiausios kompanijos „Barclays“ ir „Western Union“ Lietuvą nusižiūrėjo ne pačios, bet priviliotos pagal tik užsienio investuotojams skirtą Ūkio ministerijos programą „Invest LT+“. Joje numatyta, kad valstybė kompensuoja darbo užmokesčio išlaidas, materialaus ir nematerialaus turto įsigijimą, inžinerinių tinklų įrengimą, pastatų statybą, prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokesčius, pastatų ar žemės sklypų nuomą ir kitas išlaidas. Pavyzdžiui, „Barclays“ iš pažadėtų investuoti 20 mln. Lt atsiims pusę sumos. Ar ne per dosnu?
Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė tokius priekaištus atrėmė: „Barclays“ gautą paramą per mokesčius Lietuvai sugrąžino jau per pirmąjį pusmetį.“
Vyriausybės nariai irgi tikina, kad, tiek nedaug skirdami paramos, gavome labai daug naudos.
„Pritraukti investicijas labai svarbu, tačiau ar paminėti investuotojai mums tikrai davė tiek naudos, kiek teigiama? Aš esu „Investuok Lietuvoje“ patarėjų tarybos narys, tačiau jokios informacijos apie tai neturiu“, – abejoja Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
2009 m. vienam gyventojui teko 9 565 Lt tiesioginių užsienio investicijų, o pernai ši suma išaugo iki
10 817 Lt, šįmet žadamas dar didesnis pakilimas. Tiesa, pagal šį rodiklį nuo daugelio ES šalių gerokai atsiliekame, pavyzdžiui, estai tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui pritraukė net tris kartus daugiau.
Užsienio investuotojus vilioja ne tik Lietuva. Tai, ko gero, vienintelis pasiteisinimas. Tuo užsiima ir pagrindinės Lietuvos konkurentės – Lenkija, Latvija, Estija, Slovakija ir Čekija.
Parama slepiama
Vyriausybė mėgsta pasigirti augančiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis, tačiau vengia kalbėti apie užsienio investuotojams teikiamas lengvatas. Užsieniečiai irgi nemėgsta apie tai kalbėti, tačiau lengvatų neketina atsisakyti. Štai gegužės pabaigoje Investuotojų patarėjų komisija, į kurią įtraukti garsiausių kompanijų atstovai, už uždarų durų Seimo ir Vyriausybės nariams į akis išklojo, kokių tikisi lengvatų, ir čia pat pasiūlė lėšų šaltinius – kaip papildomai apmokestinti vietos verslininkus.
Darbuotojų paieška užsiimanti „Strategic Staffing Solutions“ prezidentė Sintija J.Pasky sako, kad Lietuvoje galiojantis Darbo kodeksas yra pernelyg palankus darbuotojams, be to, lietuviai per ilgai atostogauja, todėl Lietuva ir dėl šios priežasties pralaiminti pritraukdama investuotojus. Be kita ko, užsienio investuotojai įspėjo Vyriausybę vien dėl diskusijų apie progresinius mokesčius. Dėl tokių kalbų jie labai nerimauja. Kaip įprasta, šie reikalavimai ar pageidavimai viešai neskelbiami, kaip ir slepiama konkreti iš Lietuvos gaunama parama. Teisinamasi, kad tai – konfidenciali informacija.
Deja, privilegijos ne tik iškraipo konkurenciją – valstybė turi iš kažkur gauti lėšų, skiriamų subsidijoms, o gauti įmanoma tik dar labiau užspaudžiant savo mokesčių mokėtojus. Taigi – kiek vieniems duosi, tiek turėsi iš kitų atimti.
Specialistus atsiveža ir pervilioja
„Barclays“ iki šių metų pabaigos pažadėjo sukurti per 250 naujų darbo vietų. O iš kur darbuotojai? Girdėjome įtarimų, kad britai atsiveš darbuotojų iš savo šalies, o mes jiems turėsime mokėti pavydėtino dydžio atlyginimus. Tačiau dabar teigiama, kad iki šiol 90 proc. „Barclays“ darbuotojų sudaro lietuviai.
Tiesa, į kompaniją jie pateko ne iš gatvės ar darbo biržos. Buvo tokių lietuvių, kurie į „Barclays“ pateko iš Londono, kur jau darbavosi ne vienerius metus ir net sapnuose nesapnavo, kad vieną dieną sugrįš į Lietuvą ir čia gaus mėgstamą bei gerai mokamą darbą. Dėl tokių lietuvių sugrąžinimo britams galėtume tik padėkoti, tačiau šalies verslininkai labai piktinasi, kai britai aukštos kvalifikacijos specialistus pervilioja iš Lietuvos įmonių.
„Mes parengėme darbuotojus, daug investavome į jų tobulinimąsi, o dabar užsienio kompanijos juos perviliojo pasiūlydamos gerokai didesnį atlyginimą. Kaip bus toliau? Vėl rengsime darbuotojus ir vėl rizikuosime“, – kalba aukštų technologijų bendrovės Kaune vadovas Vilius.
Kol kas investuotojai net simboliškai neketina paremti Lietuvos aukštųjų mokyklų, rengiančių ir jiems specialistus.
Ko reikia investuotojams
Kai kurie ekspertai užsienio investuotojų viliones ir jiems skiriamas subsidijas vadina braške ant torto. Gražu, tačiau jeigu tortas bus neskanus, į puošybą niekas nebekreips dėmesio.
Pasak D. Arlausko, investuotojai labiausiai vertina politinį stabilumą ir stabilią mokesčių sistemą. Be to, jie skundžiasi dėl biurokratijos įsigalėjimo. Pasaulio ekonomikos forumo tyrimo duomenimis, Lietuvoje biurokratijos poveikis per pastaruosius dvejus metus net padidėjo.
„Jeigu investuotojas per metus nepastato gamyklos, laikoma, kad investuoti nebeapsimoka. Lietuvoje per metus pastatyti gamyklą sunku, todėl daug tiesioginių užsienio investicijų mus aplenkia“, – sako D.Arlauskas.
Šiaip kiekvienas investuotojas dažniausiai vertina ne vieną kurią lengvatą rinkoje, bet veiksnių visumą. Mes dažnai galvojame, kad investuotojus pirmiausia gali suvilioti maži mokesčiai. Klystame. Štai Danijoje mokesčiai yra vieni didžiausių ES rinkoje, tačiau pagal tiesiogines užsienio investicijas ši šalis yra viena lyderių.
Pasieks ir regionus
Ūkio ministras Rimantas Žylius pažadėjo, kad šįmet tiesioginių užsienio investicijų sulauks ne tik šalies sostinė, bet ir regionai. Štai Raseiniuose per 40 mln. Lt į siūlų verpimo kilimams fabriką ketina investuoti Danijos įmonė „Danspin“, žadama sukurti apie 200 naujų darbo vietų. Projektui įgyvendinti planuojama skirti iki 5 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų.
Nuo 2005 m. Garliavoje veikianti Švedijos įmonė „Pelly Intressenter“ į sistemų drabužinėms ir sandėliams gamybos modernizavimą Garliavoje investuoja 6,4 mln. Lt ir ketina sukurti 25 darbo vietas. Projektui įgyvendinti planuojama skirti iki 1,48 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų. Šiuo metu Lietuva dėl investicijų derasi su daugiau nei dešimt galimų investuotojų. Mūsų žiniomis, tikimasi į Lietuvą pritraukti IBM bei „Dell“ milžinus ir kitas pasaulyje žinomas kompanijas.
Skatinti reikia
Audrius Masiulionis, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų skatinimo departamento direktorius
Garsios kompanijos šaliai sukuria geresnį įvaizdį, todėl po jų eina ir smulkesni investuotojai. Suprantu, kad vietos verslininkai nepatenkinti, taip yra ir kitose šalyse, tačiau tai – konkurencija. Jeigu iš kelių Lietuvos įmonių darbuotojai išėjo dirbti į „Barclays“, tai tie specialistai jau auga, o neturėjusieji galimybių įsidarbinti dabar galės tai padaryti Lietuvos įmonėse.
Nors yra trūkumų, tačiau dėl tiesioginių užsienio investicijų skatinimo esu nusiteikęs optimistiškai. Pastaraisiais metais net estai domisi, kaip mums pavyksta taip sparčiai jas didinti. Norėjo investuotojų pritraukti ir ankstesnė valdžia, tačiau kai ekonomika auga 10 proc. per metus, nėra didelio poreikio skatinti tiesioginių užsienio investicijų. Dabartinė valdžia jas skatina, nes taip elgiasi ir kitos šalys. Jeigu mes nieko nepasiūlysime, į rinką ateis tik trumpalaikiai investuotojai, siekiantys išnaudoti vidaus rinką ir pasitraukti. Dirbančius eksportui reikia vilioti.
Tai – nesąžininga konkurencija
Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
Apskritai tiesioginės užsienio investicijos yra teigiamas reiškinys, nes didėja ekonomikos produktyvumas, kuriamos naujos darbo vietos. Tačiau reikia pasverti, kaip tos investicijos pritraukiamos. Štai „Barclays“ , „Western Union“ ir kitų kompanijų investicijos džiugina, tačiau jeigu kalbėsime atvirai, šie sandoriai – neskaidrūs. Juk iš tikrųjų mokesčių mokėtojai nežino, kiek buvo sumokėta, kad jos ateitų. Kitaip vertinčiau, jeigu šios kompanijos būtų pačios atėjusios į Lietuvą dėl palankių verslo sąlygų.
Be to, užsienio investuotojai susiurbė darbuotojus iš vidaus rinkos įmonių. Konkurencija? Ne, tai nesąžininga konkurencija, nes užsienio investuotojai rinkoje veikė geresnėmis sąlygomis, nei jas turėjo vietos įmonės. Tiesioginės užsienio investicijos turėtų būti pritraukiamos gerinant verslo sąlygas visoms įmonėms. Tokia politika būtų tvari ir ilgalaikė, nekiltų baimė, kad labai dosniai remiami investuotojai ateityje gali pabėgti.
Albinas Čaplikas
