Mūsų šalyje savo kapitalą investuojantys užsieniečiai, pasak ekspertų, valdžios ketinimus įveikti krizę sutiks sveikinimais. Be aplodismentų. Sveikinimai - krizinės situacijos sprendimams, tyla - dėl likusio neaiškumo.
Asociacijos „Investor‘s Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė LŽ sakė, kad iki šiol Lietuva turėjo patį patraukliausią pelno mokesčio tarifą. „Jį pakėlus tikriausiai pelno kaip sąvokos išvis nebeliks“, - šmaikščiai konstatavo ji. Pasak jos, naujosios valdžios pasirašytas antikrizinių priemonių planas, tai ne priemonės, o skubotai padaryta mokesčių reforma, rašo „Lietuvos žinios“.
„Antikriziniam planui užtektų išlaidų mažinimo, lengvatų naikinimo ir žirklių mažinimo tarp įvairių apmokestinimų, panaikinant galimybę nemokėti mokesčių“, - teigia R.Skyrienė.
Pasak jos, labai dažnai verslui stabilumas yra svarbesnis už viską. „Po šios reformos vėl lieka neaišku, kas bus? Labiausiai gąsdina tai, kad visa tai - dvejiems metams. O kas paskui? Vėl lieka neaišku“, - retoriškai klausia pašnekovė.
Paklausta, kaip po Naujųjų metų Lietuvos investicinė aplinka atrodys užsienio investuotojams, R.Skyrienė pažymėjo, kad dar neaišku, kaip atrodys kitos šalys. „Sveikintina, kad ieškoma žingsnių, kaip suvaldyti krizės padarinius, o dabartinės situacijos akivaizdoje tikėtina, kad Lietuva įgaus ir tam tikrų šansų. Visiškai tikėtina, kad tarptautinės kompanijos ieškos būdų, kaip sutaupyti. Mes dar nesam labai brangi valstybė ir ne dėl pajamų apmokestinimo, bet dėl dar gana nedidelio pajamų dydžio esame gana patrauklūs. Gali būti, kad kas nors norėdamas sutaupyti perkels gamybą į pigesnes šalis. Turim šansų, bet dar reikia peržiūrėti daug kitų dalykų, pavyzdžiui, darbo santykių liberalizavimą“, - sako R.Skyrienė.
Pasak jos, ribų įvedimas „Sodros“ įmokoms irgi paskatintų į šalį pritraukti užsienio investuotojų, kuriems būtų pigiau išlaikyti aukštą pridėtinę vertę kuriančius darbuotojus. „Įvedus „Sodros“ įmokų „lubas“ būtume patrauklūs tiems, kurie moka didelius atlyginimus. Nesutinku, kad dideles algas uždirbantys žmonės yra turčiai ir reikia juos labiau apmokestinti; jie yra specialistai, už savo darbą gaunantys atitinkamą atlygį“, - pažymi pašnekovė.
Tuo tarpu mokesčių suvienodinimas, pasak jos, tai tik patrauklumo ieškojimas, kuris visai nebūtinas.
Niekas nesitarė
LŽ pakalbintas Lietuvos ekonominės plėtros agentūros direktorius Mantas Nocius linkęs manyti, kad šį antikrizinį planą užsienio investuotojai sveikins vien dėl to, kad valdžia žengia žingsnius krizei įveikti. „Pasaulio patirtis rodo, kad užsienio investuotojams vienodi mokesčių tarifai yra gana patrauklūs. Tačiau prieš pradedant kažką keisti, būtų gerai apie tai žinoti iš anksto. Nuo Naujųjų metų pasikeitus mokesčių tarifams, bus sudėtinga tiems, kurie jau yra suplanavę savo išlaidas. Ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad verslui nieko blogo neatsitiks, kiekvieną sprendimą reikia įvertinti ir atsakingai apskaičiuoti“, - teigia M.Nocius.
Pasak jo, jeigu kaimyninėse šalyse galioja palankesnė mokesčių sistema tiek vietos, tiek užsienio kapitalui išlaikyti konkurencingumą yra labai svarbu.
Tuo tarpu pensijų fondų valdytojai teigia, kad sprendimas nuo 5,5 proc. iki 3 proc. sumažinti „Sodros“ įmokas yra valstybės įsipareigojimų savo piliečiams nevykdymas, kuris pakirs pasitikėjimą pensijų reforma ir Lietuvos valstybe. „Įsipareigojimų savo piliečiams nevykdymas sukels abejonių ir užsienio investuotojams, tarptautinėms kredito reitingų agentūroms, tarptautinėms finansų institucijoms, - ar Lietuva yra valstybė, sugebanti vykdyti valstybės įsipareigojimus“, - rašoma viešai išplatintame pranešime. Jame pažymima, kad prieš priimant tokius sprendimus turi būti atlikti detalūs skaičiavimai ir poveikio vertinimas. LŽ kalbinti visi pašnekovai pažymėjo, kad jų nuomonės naujoji valdžia neklausė.
Jolita Žvirblytė
