Teisininkų aiškinimu, jei jūsų neseniai įsigytame ar nuomojamame būste apsigyventų benamiai ar kiti išsikraustyti nesutinkantys žmonės, skvoteriai, nepadėtų nei policija, nei spynų keitimas, nei jėga vykdomas to asmens ar jo daiktų iškraustymas.
Tokiu atveju jums grėstų administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, reikėtų atlyginti žalą, bylinėtis teisme ir dar greičiausiai padengti išlaidas, kol visus tuos mėnesius ar metus jums priklausančiame nekilnojamame turte gyventų svetimi žmonės.
Buvęs savininkas piktybiškai neišsikelia iš buto
Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje asmuo anonimiškai papasakojo, kad pirko butą iš varžytinių, bet buvęs savininkas piktybiškai neatlaisvina patalpų.
Jis teiravosi, ko imtis tokiu atveju, o atsakymų komentaruose buvo įvairių.
Vieni siūlė paprasčiausiai išlaužti duris, pakeisti spynas: „Tai juk jūsų turtas, reikia palaukti, kol išeis į parduotuvę, laužiat ir keičiat duris įėjimo su nauja spyna ir viskas. Jei jis ateina keitimo metu ir kelia sceną, skambinat policijai.“
Kiti dar patarė tiesiog atjungti elektrą ir vandenį, išnešti visus to asmens daiktus, ištempti jį iš buto jėga.
Vis tik dalis komentatorių perspėjo nieko panašaus nedaryti, nes dėl tokių veiksmų pasekmių sulauks tik pats savininkas:
„Reikia kreiptis į teismą. Bet visą bylinėjimosi laiką okupantas gyvens tam bute, nemokės už komunalinius ir paliks skolas, kurių išsireikalauti nepavyks, nes jis turto neturi.“
Nepadės nei policija, nei spynų keitimas
Advokatų kontoros „Exproma“ advokatas Edmundas Mikučiauskas nurodė, kad įstatymai saugo savininko teises į nuosavybę.
Jeigu jas pažeidžia bute apsigyvenęs buvęs savininkas, nuomininkas ar benamis, asmuo turi teisę ginti savo nuosavybę, bet gynybos priemonės priklauso nuo pažeidimo pobūdžio.
„Aktyvi gynyba, naudojant fizinę jėgą ar kitas priemones, neperžengiant būtinosios ginties ribų, yra galima, kai turtui gresia sunaikinimas, sugadinimas ar vagystė.
Tačiau tokios grėsmės nei buvęs savininkas, atsisakantis išsikelti iš nupirkto buto, nei nuomininkas, kuris naudojasi butu pasibaigus nuomos sutarčiai, nei užėmęs butą benamis nekelia“, – dėstė teisininkas.
Jis pažymėjo, kad policija šiuo atveju buto savininkui pagelbėti irgi negalės, nes teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismas.
Taigi bet kokie savavališki su iškeldinimu susiję savininko veiksmai, pasak advokato, būtų laikomi savavaldžiavimu ir galėtų užtraukti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.
Advokatas dr. Julius Paškevičius taip pat akcentavo – jei savininkas imasi bet kokių neteisėtų veiksmų iškeldinti buvusį turto savininką, pastarasis gali kreiptis į teismą.
„Neteisėti veiksmai yra visi veiksmai, kurie trukdo buvusiam turto savininkui laisvai patekti į patalpas. Tarkime, lauko durų spynos pakeitimas, trukdymas naudotis gyvenamąją patalpa, kai savininkas, pvz., atjungia elektros energijos tiekimą.
Ar kiti neteisėti veiksmai su buvusio turto savininko turtu, esančiu patalpose, pvz., asmeninių daiktų išnešimas į lauką ar išvežimas į atliekų sąvartyną“, – vardijo teisininkas.
Už mėginimą iškeldinti – ne tik baudos ar areštas
J. Paškevičius nurodė, kad dėl tokių veiksmų buvęs turto savininkas gali prašyti atlyginti žalą.
Be to, už savavališką savo teisės vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos savininkui gali grėsti administracinė atsakomybė.
O tuo metu buvusiam turto savininkui padarius turtinės žalos dar gali atsirasti pagrindas ir baudžiamosios atsakomybės skyrimui: baudai, areštui ar laisvės atėmimui iki 3 metų.
Advokatas atkreipė dėmesį, kad, neteisėtai iškeldinus buvusį turto savininką, jis gali kreiptis į teismą gindamas savo teises.
Tokiu atveju turto savininkas yra įpareigojamas sudaryti sąlygas buvusiam turto savininkui netrukdomai naudotis gyvenamosiomis patalpomis iki tol, kol įsigalios teismo sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir dėl žalos atlyginimo.
„Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo turtu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo;
arba, kai toks pagrindas egzistavo, bet jau yra išnykęs (pvz., pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, nuomos ar panaudos sutarties pagrindu), savininko teisės yra ginamos pateikiant teismui ieškinį“, – aiškino advokatas.
Ji pabrėžė, kad kitu būdu teisėtai iškeldinti buvusio turto savininko ar kito patalpas užėmusio asmens savininkas negali.
Paklaustas apie įsimintiniausias tokio pobūdžio bylas J. Paškevičius paminėjo sutuoktinius, kurių teisme niekas neatstovavo, bet akivaizdžiai konsultavo profesionalūs teisininkai:
„Žinodami, kaip užtęsti teisminį procesą, jie pragyveno kliento name apie pusantrų metų. Galiausiai nuvykus antstoliui iškeldinti buvusius turto savininkus, jie jau buvo atlaisvinę patalpas, o raktą nuo durų palikę po kilimėliu.“
Komunaliniai mokesčiai ir teismo išlaidos
J. Paškevičius neslėpė, kad bylos dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų paprastai trunka apie pusmetį, bet gali užtrukti ir ilgiau nei metus.
Paklausus, ar gali būti, kad visą šį laiką, kol bus priimtas teismo sprendimas, patalpas užėmęs asmuo nemokės mokesčių už komunalines paslaugas ir savininkui susikaups skolos, pašnekovas atsakė neigiamai.
„Kol turtu naudojasi buvęs turto savininkas, tai naujasis savininkas neturi mokėti už komunalinių paslaugų teikimą gyvenamosioms patalpoms.
Įsigijus butą ar namą svarbu neskubėti sudaryti sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais, bet juos informuoti apie susidariusią situaciją, kad jie galėtų imtis veiksmų administruojant mokėjimus ar išieškant galimai susidariusias skolas“, – aiškino J. Paškevičius.
Vis tik jis atkreipė dėmesį, kad teismą pralaimėjusi pusė paprastai atlygina laimėjusios pusės bylinėjimosi išlaidas.
Tačiau šiuo atveju taip gali ir nebūti, mat skolininkai, kurių būstas yra parduodamas antstolio organizuojamose varžytinėse, paprastai neturi kito turto, todėl išieškoti patirtas bylinėjmosi išlaidas gali būti sudėtinga.
Vadinasi, siekdamas iškeldinti iš sau priklausančio turto svetimą asmenį, vienu ar kitu atveju labiausiai nukenčia tik pats savininkas, o ne įsibrovėlis.
Visai kitaip yra su įsibrovimu
Anot E. Mikučiausko, kiek kitaip yra, kai į gyvenamąsias patalpas yra patenkama neteisėtai.
Advokato aiškinimu, asmens teisės į privatumą, taigi ir į būstą, kaip į privataus gyvenimo dalį, yra saugomos.
Taigi be gyventojo sutikimo, teisininko teigimu, niekam nėra leidžiama patekti į jo būstą, išskyrus atvejus, kai yra teismo sprendimas ar reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.
Pašnekovas nurodė, kad už gyventojo būsto neliečiamumo pažeidimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė: bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų.
Pasak jo, ir Civiliniame kodekse yra numatyta, kad įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
„Buvęs savininkas, atsisakydamas išsikelti iš naujajam savininkui priklausančio buto, nepažeidžia naujojo savininko teisės į privatumą, kadangi tokios patalpos nelaikytinos naujojo savininko gyvenamuoju būstu.
Tačiau, kai į gyvenamąjį būstą neteisėtai įsibraunama, jo teisėtas gyventojas gali kreiptis policijos pagalbos, nepriklausomai nuo to, ar tokiame būste jis gyvena nuolat, ar ne“, – aiškino E. Mikučiauskas.
Paprastai vyksta taip: paskabenate [policijai]. Atvažiuoja. Pasakote, kad esate NT savininkas, kad X [ASMUO] yra pašalinis. [Policajai] patikrina ir jei [ASMUO] nedeklaruotas tame NT - išsiveda. Pakeičiate spynas ir gyvenate.
Kažkas pasikeitė? Kas? Straipsnyje nenurodytas nei vienas [LR teisės aktas], kuriuo remiantis pašaliniai [ASMENYS] galėtų gyventi svetimame NT be savininko sutikimo, sutarties ir pan.
Tad, kas čia? "Žurnalistų" kliedesiai?
Toliau. Daug nesigilinant į [teisės aktus], aš, daryčiau taip: apsigyvenčiau tame NT, manęs, kaip savininko irgi negalėtų išvaryti. Gyvenant drauge tokią pirtį užkurčiau, kad nekviesti svečiai išlėktų su dūmeliu.