Vieni nuomotojai supranta, kad bėgant metams natūralu, kad nekilnojamasis turtas (NT), jame esantys baldai ir santechnika nusidėvės, tad visa tai įtraukia į nuomos kainą.
Kiti, išnuomoję savo būstą metams ar ilgesniam laikotarpiui, tikisi, kad nuomininkams išsikrausčius turtas atrodys lygiai taip pat, kaip kad atrodė jiems įsikėlus.
Pavyzdžiui, viena nuomininkė pasiskundė, kad butą nuomojosi 4 metus, o šeimininkas dabar tikisi jo tokio pat, kaip buvo prieš atsikraustant:
„Nuomotojas – labai piktas. Taip, butas truputį nusidėvėjęs. Bet mes atėjome gyventi su kate ir vaikais. Bijau, kad jis priskaičiuos daug nuostolių. O kiek gali būti nusidėvėjimas?“
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai pateikdami realius pavyzdžius aiškino, kuo skiriasi natūralus (normalus) turto nusidėvėjimas nuo nenatūralaus (nenormalaus). Ir įvardijo, kokiais būdais tą reiktų įrodyti.
Natūralaus ir nenatūralaus turto nusidėvėjimo pavyzdžiai
NT agentūros „Capital“ brokerė Justina Zabarauskienė atkreipė dėmesį, kad turto nusidėvėjimo neįmanoma išvengti, net jei butas ir nėra naudojamas: „Pvz., buvo atvejis, kai butą nusprendė nuomoti tik po to, kai jis apie 3 metus stovėjo tuščias. Net „stovint tuščiai“ sugedo unitazo bakelis, nors juo niekas nesinaudojo.
Daiktai bute (sienos, grindys, baldai, įranga) su laiku tampa senesni, gali atsirasti įbrėžimų, dėmių, spalvos išblunka. Tai nėra kažkas, sukeliama specialiai, o tiesiog natūralaus naudojimosi pasekmė.“
Anot J. Zabarauskienės, normaliu nusidėvėjimu būtų laikomi:
- pažeidimai, atsiradę dėl normalaus daiktų naudojimo pagal tikslinę paskirtį (pvz., rankenėlių ar turėklų nusitrynimai). Netaikoma, jei, pvz., siena nusitrynė dėl nuomininko pomėgio atremti pėdą į sieną;
- santechnikos prietaisų lašėjimas, klibėjimas;
- smulkūs, negilūs įbrėžimai ant sienų, kuriuos galima nuvalyti;
- pageltęs šaldytuvas ar kita buitinė technika;
- rūdys ant radiatoriaus;
- pelėsis (individualiai žiūrima, nes gali būti nuomininko nepriežiūra, nevėdinimas);
- ir kt.
O, pasak brokerės, nenormalus nusidėvėjimas (kurį nuomininkui tektų tvarkyti iš savo kišenės) būtų:
- žymės, paviršių įbrėžimai, kurių negalima nuvalyti;
- sulaužymai, mechaniniai pažeidimai (pvz., sofos kojelės iškrypo dėl šokinėjimo);
- dėmės ant tekstilės (sofų, čiužinių, kėdžių);
- užuolaidų suplėšymas prie darinėjamo lango;
- sulaužytos lovos grotelės (dažnai pasitaikantis pažeidimas);
- ir kt.
Tyčinio ir natūralaus turto nusidėvėjimo skirtumai
Anot kontoros „Vilys, Meškys ir partneriai“ advokato dr. Edvino Meškio, natūralus buto nusidėvėjimas – tai daikto (lovos), įrangos (viryklės, televizoriaus) ar paties buto sienų, grindų ar lubų natūralus pasikeitimas dėl įprastinio jo naudojimo per tam tikrą laiką.
„Pvz., odinę sofą naudojant 5 metus jos paviršius gali nusitrinti ar įplyšti, nes paviršių veikia trintis su rūbais.
Tačiau, jeigu ant tokios sofos matosi nuo cigaretės išdegintos skylės, katės nagų įbrėžimai, tokio daikto būklės pasikeitimo nebus galima laikyti natūraliu ir nuomininkas turės atlyginti žalą“, – aiškino teisininkas.
Jis vardijo, kad baltos sienos gali išsitepti dėl to, kad prie jų buvo pristumta lova. Tačiau, jei bus matomos akivaizdžios dėmės (apipilta su gėrimu, ištepta vaikų ir pan.), toks sienų spalvos pasikeitimas vėlgi nebus laikomas natūraliu nusidėvėjimu.
Vis tik J. Zabarauskienė neslėpė, kad kartais labai sunku nustatyti natūralų ir nenatūralų nusidėvėjimą: „Todėl kiekvieną situaciją nagrinėti siūlyčiau individualiai.“
Kaip nuomotojui ir nuomininkui įrodyti savo tiesą?
Brokerė pabrėžė, kad savininkas negali vienašališkai nuspręsti negrąžinti užstato.
J. Zabarauskienė išskyrė, kad tokiu atveju vertėtų susitarti dėl kompensacijos (pvz., ne tik naujo baldo, bet ir jo pristatymo išlaidų padengimo) arba pažeidimą sutvarkyti pačiam nuomininkui, jei jis tam turi įgūdžių:
„Vienas vaikinas bandė perdažyti sieną, tai perdažė dar blogiau, nei buvo su pažeidimu. Tad vis tiek teko kviesti profesionalą.“
O advokatas aiškino, kad savininkas (kaip nukentėjęs asmuo) privalo įrodyti, kad žala kilo dėl nuomininko veikimo (arba neveikimo). T. y. įrodyti neteisėtus nuomininko veiksmus ir jų priežastinį ryšį su žalos atsiradimu.
„Jeigu kažkurios iš šių sąlygų nuomotojas neįrodys, nuomininkas neturės atlyginti nuostolių ir nuomotojas negalės pasilikti depozito. Nuomininkas gali įrodyti savo tiesą daug lengviau, jei turės užfiksuotą butą dar prieš atsikraustymą.
Jeigu būklės apsirašymo ar nuotraukų nuomininkas visgi nepasidarė, padėtų ekspertizė, kuri vertintų galimą nusidėvėjimo kilmę: natūrali, sukelta netinkamo naudojimo ar tyčinė“, – komentavo E. Meškys.
Pataria viską aprašyti ir nufotografuoti
Teisininkas atkreipė dėmesį, kad paprastai ginčai dėl NT nuomos kyla, kai nėra nuomos sutarties arba sutartis nėra išsami.
„Patarčiau sudaryti sutartį, kurioje būtumėte apgalvoję, kaip turėtų būti sprendžiami bent dažniausiai atsirandantys ginčai, arba sutarties rengimą patikėti advokatui.
Jis apgalvos, ką ir kaip reikia įtraukti į sutartį, kad nuomininkas ir nuomotojas jaustųsi saugesni: nuomininkas žinotų, kad savininkas nepasiliks depozito, o savininkas žinotų, kad nuomininkas atlygins už sugadinimus, jeigu juos padarys“, – patarė E. Meškys.
Anot jo, ginčai dėl nusidėvėjimo dažniausiai kyla, nes nuomos pradžioje nebuvo įvertinta turto būklė, kurią reikėtų aprašyti sutarties priede:
- kokie ir kokios būklės (nauji ar naudoti) baldai yra perduodami;
- buitinės technikos pavadinimai, gamintojai, modeliai;
- kas yra akivaizdžiai sugadinta;
- perduodamo buto, baldų, įrangos nuotraukos / vaizdo įrašai.
„Šie veiksmai savaime nereiškia, kad nuomotojas neturės pretenzijų, tačiau tai padės nuomininkui įrodyti savo tiesą“, – pridūrė pašnekovas.
Remontuoti nuomojamą būstą reiktų kas 7–10 metų
E. Meškys neslėpė, kad ginčų dėl depozito tikrai pasitaiko ir jie dažnai būna susiję tiek su grąžinamo turto būkle, tiek ir su pačiu interpretavimu, kokios švaros būstas turi būti grąžinamas.
Advokatas pastebi, kad dažniausiai laimi ta ginčo šalis, kuri turi daugiau faktinių įrodymų (nuotraukos, vaizdo įrašai, aprašymai) arba įrodo, kad sutartyje nebuvo numatyta pareiga, pvz., išvalyti sienas.
Anot jo, civilinė atsakomybė atsiranda:
- neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos;
- atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti;
- pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
O J. Zabarauskienė skaičiavo, kad, nuomojant butą, remontą reikia nusimatyti kas 7–10 metų ir dažniausiai užtenka sienų perdažymo, smulkių pataisymų.
Brokerė pripažino, kad savininkų būna įvairių ir tikrai kartais jie tiesiog piktybiškai negrąžina nuomininkams užstato: „Praktikoje nuomos ginčai yra maži – iki 500–1000 eurų – ir dažniausiai neinama į teismus.
Tačiau daugeliu atvejų yra nustatoma nuomininkų kaltė netinkamai naudojant / prižiūrint turtą. Tad prašymas sutvarkyti arba kompensuoti žalą būna tikrai pagrįstas.“
Ieško mergina:
Ieško dviejų kambarių buto naujame ,dar negyvename name su visa Boch arba Mieleįranga.
Magrės baldais miesto centre.
Per langą,kad matytųsi miesto panorama,būtų šalia didelis parkas,vandens telkinys ir.t.
Gyventų būsimas antro kurso profesinės mokyklos studentas su mergina.
Ieškome išskirtinai,preciziškai sterilaus būsto(operacinės tipo).
Labai atidžiai atsirinkinėjame.Siūlykite.
Mes apsvarstysime tik tuos ,kurie atitinka mūsų reikalavimus.
Gyventi planuojame pusę.
Todėl sutartis 6 mėn.
Jeigu tiks ir atitiks mūsų sterilius reikalavimus,galėsime šeimininką pradžiuginti-pratesime sutartį dar 3-6 mėn.
Reikalinga registracija,kad gauti studentui kompensaviją.
Vaikinas dirba ir mokysis.
Mokesčiai privalo būti įskaičiuoti į 400 eurų.
Reikalingas spartus internetas-įskaičiuota į 400.
Paplušėti savininkai,kad mes jums suteiktume laimę įsikelti į jūsų būstą.
Laukiame jau tris mėnesius pasiūlymų.
Mergina tvarko visus reikalus.
