„Ukrainos pusė nedalyvavo derybose ir derinant susitarimų paketą tarp JAV ir Vokietijos, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė URM atstovas Olehas Nikolenka. – Tuo pačiu tęsiame dialogą su visais mūsų partneriais dėl vizijos, kaip būtų galima sumažinti esmines energetines grėsmes iš Rusijos Federacijos pusės ir sustiprinti Ukrainos bei visos Vidurio Europos energetinį stabilumą.“
Atstovas pabrėžė, kad „neabejotina, jog krizės mūsų regione vienintelė „naudos gavėja“ yra Rusija“.
„Dėl šios priežasties manome, kad JAV ir Vokietija turi atsakingai vertinti „Nord Stream 2“ keliamų grėsmių neutralizavimą“, – pridūrė O. Nikolenka.
Anksčiau JAV Valstybės departamentas pranešė, kad prieš pasirašant susitarimą su Vokietija dėl „Nord Stream 2“ buvo palaikomas ryšys su Ukraina ir buvo atsižvelgta į jos indėlį bei idėjas,
„Pasidalinome detalėmis ir idėjomis, įskaitant patį pareiškimo tekstą, kad jis išlieka diskutuotinas ir delikatus“, – sakė Valstybės departamento atstovas.
Ukrainos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį pareiškė, kad JAV ir Vokietijos susitarimas dėl „Nord Stream 2“ sukėlė naujų „politinių, karinių ir energetinių grėsmių“ Ukrainai bei Vidurio Europai.
Bendrame pareiškime ukrainiečių diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba ir jo kolega iš Lenkijos Zbigniewas Rau pasmerkė sprendimą nutraukti nesutarimus dėl baigiamo tiesti dujotiekio.
„Toks sprendimas sukūrė papildomų politinių, karinių ir energetinių grėsmių Ukrainai ir Vidurio Europai apskritai“, – pareiškė ministrai.
Anksčiau trečiadienį Jungtinės Valstijos ir Vokietija pasiekė susitarimą dėl „Nord Stream 2“, kurio sąlygos numato, kad Rusijai gali būti taikomos sankcijos ir kad bus siekiama išsaugoti dujų tranzitą per Ukrainą.
Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra „patenkinti“, kad dujotiekis jau beveik baigtas tiesti.
Tuo metu Vokietija sakė, jog pasinaudos visais svertais, kad įtikintų Rusiją iki 10 metų pratęsti dujų tranzito per Ukrainą sutartį, turinčią pasibaigti 2024-ųjų pabaigoje.
Berlynas taip pat pažadėjo Kijevui milijardo dolerių (apie 850 mln. eurų) fondą, kurio pinigai būtų skirti Ukrainos žaliosios energetikos plėtrai, taip mažinant priklausomybę nuo Rusijos, pranešė Vašingtonas.
