Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas sako, kad kailinių žvėrelių verslui metami kaltinimai yra melagingi ir nepagrįsti.
„Kaltinimai, kurie metami kailinių vėrelių šakai, yra nepagrįsti, melagingi, išpūsti, iš musės padaromas dramblys, bandoma paveikti informacija politikus, daugybę žmonių neteisingai informuoti“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė A. Baravykas.
„Esame įsitikinę, kad gyvulių augintojai turi būti gerbiami už tai, ką jie daro, o ne turi būti juodinami, demonizuojami, bandomi išstumti į moralinį uždarbį. Šitas reiškinys tęsiasi keletą metų. Jie visą laiką Lietuvos valstybėje augino kailius, tai buvo ir yra legali veikla, kurią šiandien bando įstatymu uždrausti Lietuvos Vyriausybė. Mes nesuprantame, kaip žemės ūkio ministras gali siūlyti tokį dalyką“, – pridūrė jis.
A. Baravykas teigė, jog Vyriausybės planai yra netoleruotini, o ūkininkai – negirdimi.
„Bandome pasakyti, kad reikėtų nuvažiuoti į fermas, įsitikinti, ar tas srautas negatyvios informacijos, kuris skleidžiamos apie gyvūnų augintojus, yra pagrįstas“, – sakė jis.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas pabrėžė, kad jeigu nusprendžiama uždrausti šį verslą, jo atstovams turi būti teisingai atlyginta.
„Bent jau turėtų Vyriausybė, gerbdama savo augintojus, suskaičiuoti kompensaciją, kuri atitiktų to verslo vertę. Šiandien tuo irgi manipuliuojama, nes visuomenė tarsi įtikinta, kad ši verslo šaka išstumta į moralines paraštes ir jose tarsi nereiktų kompensuoti. Ta kompensacija, kurią numatė ministerija, – vienas euras už vieną sunaikintą gyvūną, yra visiškas pasijuokimas, patyčios iš kailinių žvėrelių augintojų ir to neturėtų būti“, – sakė jis.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša teigė, kad šią verslo šaką į užribį stumia organizacija, pasinaudodama žmonių emocijomis.
„Tas prasidėjo gal prieš septynerius metus, kai atsirado organizacija, „pagimdyta“ užsienio organizacijų, kurios jau daug metų veikia, kurios labai profesionaliai, per žmogaus emociją veikia ir taip nuolat, stabiliai tik jei kalba apie žvėrininkystę, būtinai parodomi baisūs vaizdai ir tai tapo įprasta. Nenurodoma, iš kur jie paimti, tie vaizdai dažniausiai būna įstatymo pažeidimai, kriminalinis, žiauraus elgesio su gyvūnais pavyzdys. Tas, kas nufilmavo, turėtų imtis priemonių, bet paprastai to nėra“, – spaudos konferencijoje sakė Č. Tallat-Kelpša.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad kuriamas precedentas, kai verslas gali būti uždraustas daliai visuomenės reikalaujant ir kitai daliai visuomenės pritariant.
„Ar tai būtų kailinių verslas, ar bet koks kitas verslas, natūralu, jei visuomenė nusprendžia kažką iš kažko atimti, kompensacija turi būti. Tai, ką šiandien girdime, yra labai pavojingas žaidimas dėl paprastos priežasties, – vienas dalykas, yra tai, kad atskiros šakos uždaromos ir kitą dieną galime imtis kito verslo, nes mums pasirodys, kad tai galbūt nėra mums priimtina“, – spaudos konferencijoje sakė M. Dubnikovas.
„Antras dalykas, pavojingas žaidimas, kai numatomas pereinamas laikotarpis ir sakoma, kad reikia mažiau kompensuoti, nes aš tau pasakau, kad iš anksto žinote, kad verslas uždaromas“, – pridūrė jis.
M. Dubnikovas taip pat sakė, kad jeigu norima atsisakyti verslo, dėl to turi susitarti didelė dalis visuomenės, o ne interesų grupė. Jis taip pat kalbėjo, kad nutarus uždrausti verslą būtina tinkamai atlyginti.
„Yra verslas, žmonės, dažnai šeimos verslas, kuris vystytas daug metų, ir jeigu uždaromas, turime kompensuoti. Ne tik verslininkai užsiima kailiniais žvėreliais, bet ir žmonės kurie šeria žvėrelius, prižiūri, valo gardus, tia ta dalis visuomenės taip pat bus pažeidžiama, jiems taip pat turėsime kompensuoti – išeitinės pašalpos kai žmogus netenka darbo, bedarbio pašalpa, trečias dalykas, žmogus turi užsiimta kažkokia veikla, jam reikės persikvalifikuoti“, – sakė M. Dubnikovas.
„Ir ketvirta, kalbame apie žemės ūkį, jis vyksta ne miesto centre, o regionuose, kur iš esmės trūksta darbo vietų, trūksta pajamų šaltinių ir pajamų centrų“, – pridūrė jis.
Žemės ūkio ministerija nurodo, kad bendra vienkartinės kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma siektų apie 1 mln. eurų, o už vieną kailinį žvėrelį – 1 euras.
„Tai yra absurdas, visi supranta, kad verslo pramonės šaka nekainuoja 1 mln., kalbame apie ūkius, kur investuota milijonais eurų į vieną vienetą, o ne į šaką. Tai reiškia, kainos bus pakankamai aukštos“, – sakė M. Dubnikovas.
Č. Tallat-Kelpša teigė, kad kai kuriose valstybėse, uždraudus šį verslą, kompensacijos siekė 300-500 eurų už patelę.
„Kokia sistema bebūtų, valstybės, kurios kompensavo, suvedant į veislinę patelę nuo 300-500 eurų už patelę, Danija skaičiavo 10 metų vidurkį. (...) Vertina kiekvieną ūkį individualiai, negautų pajamų dydį, kompensuoja turto likutinę vertę ir įsipareigoja savo sąskaita fermas nugriauti, utilizuoti ir grąžinti ūkininkui švarią žemę, kurią galėtų arti ir sėti. Jau nekalbu apie socialinius dalykus, žmonių išmokos, darbuotojams, kurie prarado darbą, perkvalifikavimo išlaidos.“, – sakė augintojų atstovas.
Kailinių žvėrelių verslo ateitį Vyriausybė svarstys trečiadienį posėdyje.
Grupė Seimo narių įregistravo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį, atsižvelgiant į ūkininkų įsipareigojimus ir numatant kompensacijas už veiklos nutraukimą.
Siūloma, kad gyvūnų laikytojai, užsiimdami komercine veikla dėl tikslo gauti ar parduoti kailius, turėtų šią veiklą baigti iki 2025 metų pabaigos.
Tuo metu ŽŪM siūloma iš esmės pritarti pakeitimams, bet juos tobulinti, numatant, kad veikla turėtų būti uždrausta nuo 2027 metų sausio 1 dienos. Anot ministerijos, tai verslui suteiktų daugiau laiko persiorientuoti į kitas veiklas, prisitaikyti prie situacijos.
Lėšos kompensacijoms už verslo uždraudimą būtų skiriamos iš ŽŪM asignavimų, jų mokėjimus pradedant nuo 2024 metų.
ŽŪM pateikiamais Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, audinių kailių eksportas 2012–2021 metais svyravo, tačiau matoma bendra jo mažėjimo tendencija. Audinių odų kaip žaliavos eksportas nuo 2013 iki 2021 metų sumažėjo 56 procentais.
Nuo 2018 metų buvusių 138 bandų ir jose laikytų 2,2 mln. kailinių žvėrelių skaičius šių metų pradžioje sumažėjo atitinkamai iki 75 ir 1,2 mln. Pernai, palyginti su 2018 metais, verslo pelnas sumažėjo 32,4 procento.
