Lietuvos ūkininkų sąjungos viceprezidentas Raimundas Juknevičius teigė, kad ūkininkai sutinka su visais sprendimais, kuriais siekiama mažinti klimato kaitą.
„Juk žemės ūkis labiausiai kenčia nuo besikeičiančio klimato. Mes iš visų sektorių labiausiai norime, kad būtų stabdomi klimato atšilimo procesai.
Tačiau tam, kad galėtume eiti ekologijos keliu reikia proporcingo visos visuomenės, verslo ir politikų indėlio. Jeigu valdžia klimato kaitos strategijos tikslus perkelia ant tam tikrų siaurų visuomenės grupių pečių, reiškia, kad jas nori sužlugdyti“, – komentavo ūkininkų atstovas.
Ūkininkams savo lėšų neužteks
Anot jo, įgyvendinti valdžios sprendimus galima tik turint piniginių resursų. Todėl valdžia turėtų įvertinti, kiek žemės ūkis gali pats prisidėti ir kiek jam dar reiktų skirti paramos.
„Dabar ūkininkai girdi daug reikalavimų. Tačiau jau matome, kad pinigų tam nebus nė pusės tiek skirta, kiek reikės investuoti. Ši našta ūkininkams būtų nepakeliama. Jau dabar matome žemės ūkio sritis, kurios išnyko arba sparčiai nyksta. Pavyzdžiui, nebėra linų pluošto augintojų.
Taip pat kiaulininkystės ūkių sparčiai mažėja. 60 proc., kiaulienos tenka importuoti, nes mes daugiau suvartojame negu pagaminame. Problemų turime ir su pieno ūkiais, kol kas pieno žaliavos žaliavos pagaminame daugiau negu suvartojame. Tačiau supirkimo kaina Lietuvoje viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES)“, – aiškino R. Juknevičius.
Anot jo, Lietuvos žemės ūkis tarsi medis su viena žaliuojančia šaka – augalininkyste.
„Tačiau šis sektorius priklausomas nuo gamtinių sąlygų. Paskutinius du metus augalininkystę sekino sausros. Vis tik didžiąją dalį grūdų eksportuojame ir taip prisidedame prie šalies eksporto balanso. Tačiau tik nuo gamtos sąlygų priklauso, koks bus mūsų uždarbis“, – sakė ūkininkų atstovas.
Smulkieji ir stambieji ūkiai
Taip pat R. Juknevičių neramina valdžios požiūris į mažuosius ūkius.
„Girdžiu, kad valdžia juos nori atleisti nuo klimato kaitos stabdymo sprendimų. Didiesiems ūkiams jie būtų taikomi, o mažiesiems – ne. Tokiu atveju jie negautų ir paramos skirtos ekologiniams sprendimams, tai reikštų, kad jie į tai ir neinvestuos. Tad atskirtis tarp mažųjų ir didžiųjų ūkių tik didės.
Be to, juk Lietuva negali reikalauti, kad tik pusė Lietuvos ūkininkų vykdytų klimato kaitos sprendimus. Visi turi prie to prisidėti. Tokia ir ES vizija“, – aiškino ūkininkų atstovas.
Anot jo, kai kurie valdžios reikalavimai, šiuo metu neįgyvendinami.
„Pavyzdžiui, iki 2040 metų atsisakyti iškastinio kuro. Dyzelinius traktorius ūkininkai galėtų pakeisti naudojančiais ekologinį kurą labai greitai, tačiau pirmiausia jie turi būti pagaminti. Taip pat ūkininkai turi galėti juos ir įpirkti.
Toliau kalbant apie ekologinių žemės plotų didinimą, juos irgi labai greitai galime padidinti, tačiau neaišku, ar bus pirkėjų, kurie pirks ekologiška produkciją. Juk yra gyventojų, kurie prekę renkasi pagal kainą“, – pastebėjo R. Juknevičius.
Ekologiška produkcija brangesnė
Su juo sutiko ir „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrius Pranckevičius. Jis teigė, kad kad siekis mažinti užterštumą yra sveikintinas. Tačiau, anot jo, kiekvienas sprendimas gali atnešti ir neigiamų padarinių.
„Pavyzdžiui, ekologiškos žemės plotus galime didinti, tačiau užaugintos produkcijos neturėsime kur parduoti. Ekologiškos produkcijos rinka auga pamažu. Galbūt vieni gyventojai pradės tokią produkciją pirkti ateityje. Tačiau bus ir tokių, kurie jos niekada nepirks, nes ekologiški produktai yra brangesni. Pavyzdžiui, ekologiška mėsa 3 kartus brangesnė.
Tad reikėtų pirmiausia apskaičiuoti, ar ekologiška produkcija bus reikalinga. Kitu atveju prigaminsime daug, o parduoti nebus kur. Pernai grūdų kainos kilo, tačiau ekologinių grūdų – krito, nes jų buvo per daug. Krizės metu ekologinių grūdų vartojimas sumažėjo“, – aiškino įmonės atstovas.
Anot jo, valdžios sprendimai orientuoti į gamybą, tačiau taip pat reikėtų stebėti ir rinką.
„Didinant ekologiškos žemės plotus derlius gali sumažėti 2 tonomis iš hektaro. Todėl ūkininkai gali uždirbti iki 1 mlrd. eurų mažiau. Todėl valstybė turi pagalvoti, kaip ūkininkams kompensuoti mažesnes pajamas.
Kalbant apie trąšas, sutinkame, kad sumažinti trąšų naudojimą yra įmanoma. Juolab, kad turime gyvulininkystės sektorių, kuris turi šalutinį produktą – mėšlą. Jį galima naudoti tręšimui. Tačiau šiuo atveju susiduria du skirtingi reikalavimai. Teigiama, kad reikia mažinti mineralinių trąšų naudojimą ir didinti organinių trąšų naudojimą. Tačiau tuo pačiu metu teigiama, kad organinių trąšų garuojančios medžiagos skleidžia šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Tad nebeišeina suprasti, kokias vis tik trąšas galima naudoti“, – pasakojo A. Pranckevičius.
Dyzelinių traktorių dar nėra kuo pakeisti
Kalbėdamas apie iškastinio kuro naudojimą pašnekovas tikino, kad jo atsisakymas priklausys nuo techninės pažangos.
„Bendradarbiaujame su žemės ūkio technikos gamintojais. Jie jau galvoja, kaip turi atrodyti ateities traktorius. Ko gero patys ekologiško traktoriaus nesukursime, turėsime jį įsigyti iš užsienio gamintojų. O šie jau atlieka bandymus“, – aiškino įmonės atstovas.
Anot jo, gamintojai siūlo keletą alternatyvų.
„Vieni gamintojai orientuojasi į elektrinių traktorių gamybą. Bandomi kurti prototipai, tačiau kol kas elektros elementai tokie dideli, kad traktorius turi turėti tiems elementams skirtą priekabą. Žinoma, elektros elementai tobulėja ir mažėja ir ateityje bus sukurtas elektrinis traktorius.
Kitos transporto gamybos įmonės kuria biodujų traktorius. Tokias dujas galėtume patys pasigaminti iš gyvulių mėšlo. Tačiau tokių traktorių rinkoje dar nėra, žada, kad po metų jie rinkoje turėtų pasirodyti. Tik šis traktorius būtų labai mažos galios, nes dujų kaloringumas daug mažesnis negu dyzelio. Be to, toks traktorius ir kainuotų 30 proc. daugiau negu įprastas.
Dar kiti gamintojai kuria vandeniliu varomus traktorius. Tokių traktorių prototipai irgi jau yra kuriami. Tačiau pati Lietuva šioje srityje nieko negali imtis, tik laukti, kada įprastiems traktoriams atsiras alternatyva“, – pastebėjo įmonės atstovas.
Jau investuoja į technologijas
„Agrokoncerno“ grupės atstovai, komentuodami valdžios sprendimus, kuriais siekiama stabdyti klimato kaitą, buvo lakoniški.
„Jau keletą metų rūpinamės naujovėmis, išmaniosiomis technologijomis ir su jomis supažindiname klientus ūkininkus, kad žemės ūkio veikla žengtų drauge su naujais standartais, kurie bus bendri ES.
Šiam virsmui, pereinant prie išmanių technologinių sprendimų ruošiasi nemažai Lietuvos įmonių, siekiančių sukurtus produktus pritaikyti žemės ūkyje. todėl labai svarbu, kad Lietuvos politika, ūkininkų ir verslo poreikiai bei galimybės derėtų tarpusavyje, būtų sudarytos galimybės sąžiningai konkurencijai ir žemės ūkio produktų gamybai, konsultacijoms pagal naujai diegiamus standartus.
Tad esame pasiruošę dalintis išmaniųjų technologijų taikymo žemės ūkyje praktika ir naujausia informacija bei tyrimais. Šiandien progresyvios žemės ūkio bendrovės investuoja į išmaniąsias technologijas ir laiko tai investicija į žemės ūkio verslo ir žmogaus gerovės ateitį“, – teigiama įmonės komentare.
