Šveicarijos banko UBS ekonomistai paskelbė, kad bendros valiutos euro atsisakymas skaudžiai smogtų bet kuriai euro zonos valstybei, tačiau labiausiai nukentėtų tos, kurių ekonomika silpnesnė.
Vertindami pietinių Europos valstybių galimybes, ekonomistai teigia, jog euro atsisakymas tokios šalies gyventojui kainuotų 9,5-11 tūkstančių eurų pirmaisiais ir maždaug po 3-4 tūkstančius paskesniais metais. Tai kainuotų maždaug 40-50 proc. šalies bendrojo vidaus produkto euro atsisakymo metais.
UBS ekspertai teigia, kad šalys su stipria ekonomika euro atsisakymą išgyventų lengviau.
Kaip pavyzdį imdami Vokietiją, jie teigia, kad grįžimas prie nacionalinės valiutos kiekvienam šios šalies gyventojui kainuotų 6-8 tūkstančius eurų, o paskesniais metais - 3,5-4,5 tūkstančio eurų. Euro atsisakymo metais Vokietija prarastų 20-25 proc. savo bendrojo vidaus produkto.
Tačiau jei vienu metu nuo žlugimo būtų gelbėjamos Graikija, Airija ir Portugalija, tai vienam Vokietijos gyventojui kainuotų tik po 1 tūkstantį eurų, teigiama UBS analizėje.
Pasitraukimo iš euro zonos scenarijus apimtų valstybės ir bendrovių finansinių įsipareigojimų nevykdymą, bankų sektoriaus ir tarptautinės prekybos žlugimą.
UBS ekonomistų skaičiavimu, silpnai valstybei pasitraukus iš euro zonos, jos nacionalinė valiuta euro atžvilgiu nuvertėtų 60 proc., prekyba smuktų 50 proc., iškiltų didelė grėsmė bankų sektoriui visai sužlugti, o pastangos jį išsaugoti galų gale baigtųsi tuo, kad indėlių vertė sumažėtų dar 50-60 proc.
Eurą yra įsivedusios 17 Europos Sąjungos valstybių.
