Tyrimo duomenys rodo, kad Baltijos šalyse nuo sukčių nukentėjęs kas ketvirtas gyventojas. 22 proc. lietuvių sako, kad sukčių aukomis yra tapę ir jų artimieji.
Daugiau nei trečdalis nukentėjusių gyventojų sako į sukčių pinkles patekę socialiniuose tinkluose, beveik tiek pat – naudodamiesi netikrų internetinių parduotuvių paslaugomis. Fizinėse parduotuvėse su sukčiavimo atvejais susidūrė tik apie 10 proc. apklausoje dalyvavusių respondent, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad 74 proc. apklaustų lietuvių nebepasitiki prekės ženklu, kuris yra ar buvo susijęs su sukčiavimo atveju, ir vengs vėl pirkti iš tokios įmonės ateityje.
Atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis gyventojų, norėdami išvengti potencialių sukčių pinklių, prieš apsipirkdami nuodugniai pasidomi prekes parduodančia įmone – skaito klientų atsiliepimus ir ieško informacijos internete.
Įtakos pasitikėjimui prekės ženklu turi ir artimųjų rekomendacijos – daugiau nei pusė lietuvių linkę pasitikėti įmone, jei artimoje aplinkoje girdėjo apie teigiamas patirtis.
Lietuvos vartotojai tikisi, kad prekybos įmonės imsis konkrečių veiksmų, siekdamos atkurti jų pasitikėjimą po sukčiavimo atvejų. Beveik du trečdaliai tikisi, jog įmonės stiprins saugumo priemones, kad išvengtų apgavysčių, o 44 proc. nori asmeninio atsiprašymo ir greito problemos sprendimo, jei jie patys patirtų sukčiavimą.
Be to, už patikimą produktą ar paslaugą vartotojai net pasiryžę mokėti brangiau: kad mieliau mokėtų daugiau perkant iš patikimo pardavėjo nei rinktųsi pigesnę prekę iš mažiau patikimos įmonės sako daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų.
Šių metų spalį „Adyen“ užsakymu apklausą trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1001 respondentas nuo 18 iki 74 metų.
