Prieš daugiau nei šimtą metų JAV pradėti statyti namai iš šiaudų šiandien vietos atranda ir Lietuvoje. Jų statytojai tikina, kad tokie namai ne tik ekologiški bei šilti, bet ir patvarūs: šiaudinio namo savininkui negresia paršelio iš pasakos, kuriam vilkas nupūtė pasistatytą šiaudų namą, likimas.
Šiaudinių namų statytojų asociacija teigia, kad tokių – itin ekologiškų ir lietuviams prieinamų – namų statyba užsiimti galėtų kiekvienas norintis. Statant nedidelį namą neprireikia net karkaso, nes šiaudų ryšuliai sutvirtinami lazdomis. Panorus didesnio namo šiaudų ryšuliai spraudžiami į karkasą, o sienos padengiamos molio ar kalkių tinku.
Lietuvoje išteklių, kuriuos būtų galima panaudoti šiaudinių namų statybai, itin daug, o tyrimai parodė, kad šiaudinių namų gyventojai sutaupo šildymo sezono metu. Statytojai kalba ir apie tai, kad šiaudiniai namai yra itin tvirti, atlaiko vėjo gūsius iki 215 km/h ir atsparesni ugniai nei mediniai namai: sienos, padengtos atitinkamu gipso ar molio tinko sluoksniu, neužsidega net dvi valandas.
Technologija prigijo
„Šiaudinių namų sienos vadinamos kvėpuojančiomis, mat šiaudai nedengiami jokiomis plėvelėmis, kitomis medžiagomis. O tinkui stengiamės naudoti ekologiškas medžiagas, tad žiemą namas itin šiltas, o vasarą – vėsus“, – pasakojo Šiaudinių namų statytojų asociacijos pirmininkas Domantas Surkys.
Jo nuomone, Lietuvoje statybinės medžiagos – šiaudų tokių ekologiškų ir pasyvių namų statybai yra daugiau nei reikia. Galbūt dėl šios priežasties Lietuvoje šiaudinių namų statyba prigijo be didesnio vargo, o kasmet asociacija suskaičiuoja pastatomų 10–15 naujų namų. „Tai tik tie skaičiai, kuriuos mes žinome, tačiau ne vienas šiaudinį namą statosi pats, savomis rankomis. Kiek kasmet atsiranda tokių namų, nežinome“, – sakė D. Surkys.
Pastebėjus, kad šiaudinių namų Lietuvoje nėra tiek daug, kiek galėtų būti, asociacijos pirmininkas paprieštaravo. Anot jo, kasmet tokia statyba vis populiaresnė ir patrauklesnė daugeliui lietuvių. „Žinant, kad tokio tipo statyba į Lietuvą atėjo prieš maždaug dešimt metų, turiu pasakyti, kad šiaudinius namus lietuviai pamėgę daug labiau nei kai kurios kitos šalys, – tikino D. Surkys. – Neretai gerokai didesnėse valstybėse keliaudamas nepamatysi tiek daug tokių ekologiškų namų, kaip pas mus Lietuvoje.“
„Teisybės“ langai
Pagal saugumo rodiklius šiaudiniai namai prilygsta mūriniams. O, pasak D. Surkio, žvelgdami iš šalies šiaudų namo nuo kitokių neatskirtumėte. „Statybinė medžiaga neapriboja statytojų vaizduotės, tad šiaudiniai namai gali būti įvairiausi. Bene vienintelė privaloma tokio namo detalė – vadinamasis teisybės langas“, – atskleidė Šiaudinių namų statytojų asociacijos pirmininkas. Vienintelė tokio lango funkcija – aplinkiniams parodyti, kad namas statytas iš šiaudų.
Taupo statydami patys
Vis dėlto tikėtis, kad dėl netradicinės statybos ir naudojamos itin pigios statybinės medžiagos turėtų atpigti pats namas, neverta. „Mes akcentuojame ekologiškumą, energetinį efektyvumą, nes šiaudinio namo statybos technologija sudaro vos 5–10 proc. bendros namo kainos. Šiaudiniam namui vis tiek reikės stogo, pamatų, kitų sistemų, tad smarkiai pigesnis toks namas tikrai nebus. Tik taupesnis“, – argumentavo D. Surkys.
FAKTAI:
Šiaudiniai namai
Šiaudinio namo šilumos varža siekia 8–10 kilovatvalandžių, tenkančių kvadratiniam metrui
Namai iš presuotų šiaudų gali atlaikyti vėją iki 215 km/h ir yra atsparūs žemės drebėjimams
Šiaudų sienos, padengtos 25–75 mm gipso ar molio tinku, atsparesnės ugniai nei medinės sienos
