Jeigu Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) neegzistuotų, tuomet kas nors neišvengiamai turėtų sukurti panašią instituciją, rašo „The Telegraph“ apžvalgininkas Jeremy Warneris. Neretai TVF taiko griežtas ir skausmingas priemones, todėl ši institucija sulaukia nemažai kritikos, vis dėlto reikia pripažinti, kad šalims, nuo kurių nusigręžė rinkos, ji tampa paskutinės vilties skolintoju, leidžiančiu nors trumpam atsikvėpti ir imtis reformų.
Tiesą sakant, tarptautinė bendruomenė niekur kitur nesugebėjo taip efektyviai sutelkti jėgas, spręsdama globalaus pobūdžio problemas, kaip TVF biuruose. Be šios institucijos pasaulis tikrai būtų kur kas labiau chaotiškas. Vis dėlto, tenka pripažinti, kad pastaruoju metu TVF reputacijai buvo suduotas rimtas smūgis. Organizacijos egzistencija visada buvo paremta tarptautiniu konsensusu, kuris pastaruoju metu ėmė byrėti.
Dominique Strausso-Kahno skandalas nepagelbėjo fondo reputacijai, bet šis įvykis tebuvo trumpalaikis epizodas, kuris netrukus bus visiškai pamirštas. Šiandien problema slypi kur kas giliau. Tarptautinis pasitikėjimas TVF jėgomis bus išbandytas mūšio lauke dėl euro. TVF nuolankiai remia eurą ir ši pozicija gali padaryti organizacijai meškos paslaugą.
Pagrindinis TVF tikslas – parengti ekonominių sunkumų kamuojančioms valstybėms aiškius veiksmų planus, kurie leistų atgauti konkurencingumą ir suteikti finansinę paramą tol kol grįš rinkų pasitikėjimas. Euro zonos krizės kontekste TVF nukrypo nuo savo misijos. Susidaro įspūdis, kad TVF tikslas šiame regione – išsaugoti eurą, o ne koordinuoti pavienių probleminių valstybių ekonominio atsigavimo planus. Šiuo metu savo „pacientams“ TVF išrašo vienintelį vaistą – griežtą fiskalinį taupymą, bet tuo pat metu nematyti jokių pastangų skatinti ekonomiką monetarinėmis priemonėmis. O jug tokios valstybės kaip Jungtinė Karalystė vis dar gali kontroliuoti savo valiutą. Panašu, kad šiuo metu TVF tik blogina jau ir taip prastą esamą padėtį.
Visiškai neseniai TVF paskelbė Graikijos vystymosi analizę, kurioje pripažino, kad pavienės griežtos taupymo priemonės šioje valstybėje stabdo ekonominį atsigavimą. Nepaisant to TVF nusprendė ir toliau laikytis nustatyto plano.
Panašus likimas laukia Portugalijos, Ispanijos, Italijos, o galbūt net ir Prancūzijos, kurios norėdamos pademonstruoti savo ryžtą dėl griežto taupymo gali, pačios to nenorėdamos, išgąsdinti finansų rinkas.
Dabartinis TVF elgesys turėtų stebinti ekonomikos studentus, kurie kuo puikiausiai žino, kad ši organizacija, siekdama grąžinti gelbėjamos šalies einamosios sąskaitos perteklių visada reikalauja imtis valiutos devalvacijos.
Būtent šio esminio elemento trūksta euro zonos gelbėjimo plane. Stiprus euras neleis pasiekti trokštamo konkurencingumo. Tarptautinė bendruomenė jau pradėjo abejoti dėl tolimesnių finansinių injekcijų į mirštančią Europą. Pagrindinis TVF donoras JAV leido aiškiai suprasti, kad organizacija negaus papildomų 500 mlrd. JAV dolerių, kurie yra būtini, siekiant sukurti naują 1 trln. JAV dolerių vertės paramos paketą. Niekam ne paslaptis, kad didžioji dalis šios sumos bus skirta euro zonai.
JAV veto verčia imtis netradicinių organizacijos biudžeto finansavimo priemonių. Nors Britanija remia ES pastangas sutramdyti krizę, tačiau jai nederėtų prisijungti prie netiesioginio TVF finansavimo apeinant kvotų sistemą.
Reikia pripažinti, kad nė viena valstybė dar nėra praradusi savo pinigų skolindama TVF, nes visi supranta, kad atsisakydama mokėti TVF paskolas valstybė ilgam atsisveikins su tarptautiniu finansų klubu. Vis dėlto šiuo atveju situacija kiek kitokia, TVF skolina vienai turtingiausių pasaulio ekonomikų. Skolinamos rekordinės sumos. 30 mlrd. JAV dolerių paskola Graikijai buvo didžiausia per visą organizacijos gyvavimo laikotarpį. Galima net neabejoti, kad ateityje laukia dar didesnės sumos.
Paskolos, kuriomis siekiama atitolinti šalies bankrotą suteikia atokvėpio valandėlę, tačiau jomis neįmanoma išspręsti struktūrinių ekonominių problemų. Atsisakius valiutos devalvacijos euro zonos periferijai bus užkirstas kelias pasiekti ekonominį augimą, kuris yra vienintelė priemonė, leidžianti susidoroti su skolų našta. Argi ne keista, kuomet tokios šalys kaip Indija ir Kinija yra prašomos suteikti paskolas TVF, kad būtų galima ir toliau iš naujo finansuoti Europos skolas, nors jai tereikia politinės valios savarankiškai išspręsti savo bėdas. Senasis kontinentas yra pajėgus susidoroti su skolų krize. Panašu, kad JAV tai suprato, todėl ji telkia jėgas savo pačios ekonomikos gelbėjimui ir ateityje planuoja interesus perkelti į Ramiojo vandenyno regioną.
TVF buvo sukurtas tam, kad nubrėžtų veiklos gaires ir pastatytų į vėžes sunkumų kamuojamas valstybes. Šiuo metu turtingosios euro zonos valstybės išnaudoja TVF bandydamos išvengti nuostolių ir išsaugoti vieningosios valiutos projektą. TVF įkūrėjai galvojo apie visai kitokius organizacijos tikslus.
Sąmokslo teorijų šalininkams atrodo itin patrauklu apkaltinti frankogermanus TVF užvaldymu, bet tikrovė yra labiau pragmatiška. TVF, kaip ir visas pasaulis, bijo susidurti su euro zonos subyrėjimo pasekmėmis. Ši baimė verčia bent jau pabandyti nukelti neigiamas pasekmes ir toliau kapanotis iš suverenių skolų krizės naujomis paskolų injekcijomis.
Euro zonos krizė nebus išspręsta tol, kol visa kaltė bus verčiama vien tik pavienių valstybių išlaidavimui. Derėtų pripažinti, kad ir pats euro projektas yra sukonstruotas netinkamai. Nenoras atsižvelgti į skirtingus valstybių ekonominius pajėgumus, kuriant bendrą valiutą, atvedė šią sąjungą prie bedugnės krašto. TVF meilė Europai privalo būti griežta. Reikia sustabdyti įsibėgėjančią paskolų karuselę, priversti politinius lyderius atmerkti akis prieš realybę ir leisti šiaurinėms valstybėms prisiimti pelnytus nuostolius.
