Konsultacijomis pasinaudojo daugiau nei 270 įmonių
Finansavimą gavo beveik 300 labai mažų, mažų ir vidutinio dydžio įmonių (MVĮ) – kiekvienai jų galėjo būti skirta iki 4 tūkst. eurų. Konsultacijų metu buvo galima aptarti, kaip efektyviau paskirstyti išteklius, tausoti gamtos resursus ir kitus klausimus.
Apie metalinių konstrukcijų gamyba ir montavimu užsiimančios „Kauno Pramontažo“ tvarius pokyčius teiraujamės projektų vadovo Vytauto Brazio.
Kokių pokyčių įmonėje siekėte?
Įmonėje vykdėme plėtrą. Keldamiesi į naują vietą, pradėjome dar vieno cecho ir naujos dažymo patalpos statybas. Kai pradėjome planuoti dažyklos įrengimą, siekėme pagerinti dažymo kokybę ir sumažinti skiediklio naudojimą bei jo atliekas, tačiau nagrinėjant ir bendraujant su konsultantais, pastebėjome, kad yra galimybė patobulinti ir pačią gamybą, todėl nutarėm atnaujinti jos procesus.
Kokių priemonių ėmėtės, kad veikloje sumažintumėte neigiamą poveikį aplinkai? Ką patarė konsultantai?
Konsultacijų metu gavome puikių patarimų, kaip sumažinti aplinkos taršą, atnaujinti įrangą bei pagerinti gaminių kokybę. Siekiant įgyvendinti gautus pasiūlymus, pasinaudojome kita ES finansuojama priemone – „Eco–inovacijos LT+“. Esminiai pokyčiai, kuriuos įmonėje įvykdėme, buvo elektros energijos vartojimo sumažinimas bei naujų dažymo ir šratavimo [šratavimas – paviršiaus valymas metalo abrazyvais, siekiant paruošti jį dažymui – aut. past.] įrenginių įsigijimas.
Kokius pokyčius vykdėte dažant?
Mes dažome grunto emale, susidedančia iš dviejų komponentų – dažų ir skiediklio. Kol nebuvome įsigiję naujos įrangos, dažus maišydavome rankiniu būdu, prieš pat dažymą – tačiau dėl to likdavo nemažai nepanaudotų dažų, kurie tapdavo atliekomis.
Dažant įranga yra periodiškai valoma, o tam taip pat naudodavome skiediklį. Bėda ta, kad skiediklio sankaupų likdavo labai daug ir jas reikėdavo utilizuoti. Siekdami viso to išvengti ir ženkliai sumažinti tiek skiediklio naudojimą, tiek atliekas, mes įsigijome mašiną, kuri automatiškai siurbia abu komponentus ir juos kompiuteriniu būdu maišo. Taip pat pabaigusi darbą, mašina pati išsiplauna naudodama nedidelį kiekį skiediklio. Kad ir to santykinai nedidelio kiekio skiediklio nešvaistytume, papildomai pastatėme įrenginį, kuris jį regeneruoja: išvalo ir jis tampa vėl tinkamas naudojimui.
Įsigijus šią įrangą, sunaudojamo skiediklio ir dažų kiekis sumažėjo net apie 8 kartus, nebelieka nepanaudojamų dažų ir skiediklio atliekų, taip pat ir jų santykis dabar yra visada tikslus, pamatuotas kompiuterio, todėl ir dažų kokybė pagerėjo, ir dažymo sparta padidėjo.
Gal galite papasakoti apie šratavimo įrenginį? Kas tai? Kaip jis prisidėjo prie jūsų įmonės ir projekto tikslų?
Konsultantai patarė sumažinti į aplinką išmetamų dulkių kiekį. Tam reikėjo įsigyti šratavimo sistemą. Ši sistema valo metalo paviršių metalo grūdeliais. Pasistatėme naują šratavimo mašiną kartu su papildomais įrenginiais – padavimo, nuėmimo ir kitais mechanizmais. Įrenginys veikia kartu su dviejų pakopų filtrais, kurie filtruoja orą ir surenka metalo dulkes, kurias vėliau galime utilizuoti – priduoti į metalo laužą. Taip pat su šiuo įrenginiu galime pasiekti aukštesnę metalo švarumo klasę. Džiaugiamės, kad įsigijus šį įrenginį pagerėjo ne tik gaminio kokybė, tačiau ir sumažėjo kenksmingų dalelių išmetimas į aplinką.
Minėjote ir mažesnį elektros energijos suvartojimą. Kaip to pasiekėte?
Prieš tai mūsų ceche veikiantys įrenginiai kartu su dulkėmis į aplinką išmesdavo ir šiltą orą iš patalpos, taip pat įranga buvo sena ir neefektyvi, ji naudojo daug elektros energijos. Įsigytas naujas šratavimo įrenginys cirkuliuoja orą viduje ir išlaiko šilumą patalpose, todėl, mums nebereikia papildomai šildyti cecho, o pati įranga energiją naudoja ekonomiškiau. Dar 2020 metais skaičiavome, kad mokesčiai už elektros energiją sumažėjo net 45%.
Ar pokyčiai prisidėjo ir prie geresnės darbo aplinkos darbuotojams?
Taip, darbo sąlygos bendradarbiams gerokai pagerėjo dėl sumažėjusių teršalų ir daug geresnio oro. Taip pat projekto metu nemažai investavome savo lėšų. Iš jų ceche įrengėme oro valymo sistemą. Kadangi gamyboje daug pjauname su plazminiu aparatu ir viriname, kyla daug dulkių ir virinimo dūmų, todėl oro kokybė patalpose nėra pati geriausia. Norėjome tai pakeisti – įsigijome filtrus, kurie ceche valo orą ir gerina jo kokybę. Oro valymo sistema taip pat padeda išlaikyti patalpose ir aukštesnę temperatūrą, nes jų nebereikia nuolatos vėdinti, galime užsidaryti ir vykdyti procesus šiltoje patalpoje.
Kokią ES finansuojamų priemonių naudą įžvelgiate?
Be ES investicijų šių pokyčių nebūtume įvykdę, o jei ir būtume, tai gerokai lėčiau ir mažesnėmis apimtimis. Mano įsitikinimu, čia yra vienas iš labai sėkmingų pavyzdžių, kai sumažinome poveikį aplinkai, sutaupėme energijos, patobulinome gaminių kokybę, išlaikėme visas darbo vietas ir įgavome konkurencinį pranašumą. Šiuos pokyčius vykdėme 2018–2019 metais, bet dar ir dabar negalime atsidžiaugti. Šiemet jau jaučiame ir finansinę grąžą.
Projektams skirta 1 milijonas eurų
Pašnekovas džiaugiasi, kad tvaresni sprendimai ne tik prisidėjo prie aplinkosauginių tikslų, tačiau pagerino ir darbo sąlygas, galutinio produkto kokybę bei prisidėjo prie ekonomiškesnio resursų naudojimo. Įmonės „Kauno pramontažas“ pavyzdys, tik vienas iš beveik 300 kitų tvarių projektų, kuriuos įgyvendinti padėjo priemonė „Eco konsultantas LT“. Iš viso konsultacijoms buvo skirta 1 mln. eurų.
Sekite naujienas internete http://www.esinvesticijos.lt/ ir www.eimin.lrv.lt.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
