Valstybinė statistikos agentūra TUIK pranešė, kad rugpjūtį vartotojų kainos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, buvo didesnės 80,2 procento.
Šis skaičius buvo šiek tiek didesnis nei liepą praneštas 79,6 proc. rodiklis ir tik nedaug didesnis už 78,6 proc. infliacijos lygį birželio mėnesį.
Turkijoje kainos nuolat kyla nuo 2021 metų gegužės, kai infliacija buvo pasiekusi žemiausią lygį – 16,6 procento.
Didelę strateginę reikšmę turinti besivystanti šalis paniro į pastarąją ekonomikos krizę, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pradėjo netradicinį eksperimentą, kuriuo mėginama kovoti su infliacija sumažinant pagrindines palūkanų normas.
Įprastoje ekonomikos teorijoje, kurią taiko beveik visos kitos didelės šalys, laikomasi visiškai priešingo požiūrio.
Visgi R. T. Erdoganas tvirtina, kad didesnės palūkanų normos prisideda prie kainų didėjimo, nes verslui brangsta skolinimasis. Prezidentas taip pat sako, kad palūkanų ėmimas pažeidžia islamo taisykles prieš lupikavimą.
Centrinis bankas savaitgalį paskelbė prognozę, kad iki metų pabaigos infliacija sumažės iki 65 procentų.
Pats R. T. Erdoganas teigia, kad kainos pradės kristi tik sausį.
Dėl krizės valdančiosios partijos populiarumo reitingai nukrito iki istorinių žemumų tuo metu, kai artėja kiti visuotiniai rinkimai, įvyksiantys 2023 metų birželį.
