Visa tai gerai ir teisinga. Tačiau esmė, mano požiūriu yra visai ne tame. Reikia žiūrėti plačiau. Visa dabartinė mūsų civilizacija yra nusukusi visai ne tuo keliu. Gamyba dėl gamybos, besaikis vartojimas, pilnos pakampės niekam nereikalingų, reklamos įpirštų daiktų, tuštybės tenkinimas, norint pasirodyti turtingesniu prieš kaimyną - štai kur blogio šaknys. Juk iš esmės, blaiviai pagalvojus, žmogui ne taip jau daug ir reikia gyvenime. Kad nelytų ant galvos, kad nevaikščiotų nuogas ir pastiręs bei būtų sotus. Ar tikrai reikalingi briliantai? O juk kiek resursų tam iššvaistyta. Ar tikrai reikalinga pirkti kokio išreklamuoto puskvailio, laikančio save dailininku, tepliones už dešimtis ir šimtus milijonų? Ar būtina kad ir formulė-1 automobilių pramonė? Ar reikalingas būstas su 100 kambarių? Pilna tokių pavyzdžių.

dar del letejimo Lietuvoje. Taip visos kitos priezastys yra labai svarbios, bet dar 2005 m. (!) ex-ante BPD lesu poveikio vertinimo ataskaitos priede buvo pateiktos tokios prognozuojamo BVP augimo (be 2007-2013 m. lesu isisavinimo) reiksmes 2007-2013 m. laikotarpio (buvo dar ir iki 2013 m.) reiksmes:

2007 - 5.9%
2008 - 5%
2009 -3.1%
2010-3.1%
2011-3.7%
2012-4.3%
2013-4.9%.

Svarbu ne tai, kiek pataikyta absoliutine israiska, bet kad 2009-2010 m. duobe prognozuota ir taip, be visokiu finansiniu kriziu.

Remiantis tuo paciu modeliu, dar tuomet planuotas ES paramos isisavinimas galetu kilstelti ukio augimo tempus apie 1.7 proc. punkto. Tai ir priezastis, kodel taip noriu ibrukti minti apie isisavinimo paleidimo paspartinima.
O 2007-2013 m.

Na, prognozes lieka prognozemis (kaip ir ekspertines izvalgos ar netradiciniai pasiulymai), bet atrodo, kad kartais jas butu verta vertinti atidziau, o ne tik deti i stalciu.

galiu nusibosti, bet:

a) ukio letejima nemaza dalimi leme isorinio finansavimo uzdarymas. Kodel dabar banakai neskonlina? Nes "uzsisukio" uzsienio paskolu srautas, o dar motininiai bankai praso ir grazinti atgal tai, ka musiskiai atgauna is skolininku (Lietuvos bankas cia atrodo gali prasauti manydamas, jog tuo milijardu suaktyvins vidaus skolinimasi, o ne paskolu grazinima motininiams bankams; mano galva, palukanu normos sove i virsu del to, kad prireike visas paskolas finansuosti is Lietuveles vidaus taupymo, o koks cia dar taupymas esant neigiamoms (ir nemenkai neigiamoms !) realioms palukanoms. Tad pridekite prie 6 proc. banku marza ir gausite dar daugiau nei verkiami 9. Be to, taikant losimu teorijos modelius dar butu galima labai ir labai diskutuoti, kaip paveiks banku sistema (ir pinigu istekejima is Lietuvos) pazadas sumazinti privalomu rezervu norma dar daugiau, jei tik reiks. Pagrindine mintis - susidureme su vadinamuoju mokejimu balanso (realiai, einamosios saskaitos deficito) apribotu ekonomikos (ne)augimu, nes nefinansuojamas norimam ukio augimui reikalingas einamosios saskaitos deficitas;

b) turime unikalia galimybe toki apribojima susvelninti kiek tik imanoma (ir dar karta kiek tik imanoma) paspartinti biurokratines proceduras, jei tik imanoma, ir greiciau pradeti isisavinti naujo periodo ES fondus (realiai tai yra deficito finansavimas, kuri atlieka ES, o jau islaidu efektai per multiplikatoriaus-akseleratoriaus efektus siuo metu gali buti net antrinis dalykas);

c) jei tik eksportas sugebes augti (ir garbe jam, o tiksliau gamintojams, kad dar geba net skaiciuojant ir be mineraliniu produktu taip ugtelti dabartinemis salygomis, tegu ir tik vertine israiska, o ne realia apimtimi), tai bus kitas svarus (ir realiai vienintelis ilgalaikis) saltinis finansuoti deficita ar/ir skolu grazinima uzsieniui;

d) vidaus taupyma paskatins tik teigiamos realios palukanos (ir p. Andriejauskas gali kiek nori grazbyliauti ar verkti ekranuose del to, kad krizes metu nereikia investuoti i rizikingus aktyvus (o kaip su kritusiomis kainomis, tada kada reikia ta daryti?), o reikia deti i bankus (na, del kojiniu tai sutinku), - tam reikia uzslopinti infliacija. Jei pries metus butu kas vis tik isiklause ir vietoje ironisku kalbu apie diskrecini "virspelniu" ribojima butu idiege automatini pelno (neskirto investicijoms) tarifu susiejima su infliacijos dalimi didesne nei, pvz., 5 proc. (dar tikriausiai reiktu atsizvelgti i tam tikra isoriniu "kainu krepselio" augimo ), racionalus tiek banku (atitinkamai ir statybininku, ka matome dabar), tiek prekybiniku, dujininku ir pan. pasirinkimas butu neikurti infliacijos, nes su investicijomis nesusieti pelno mokescio tarifai pagal tokia taisykle soks, pavyzdziui, eksponentiskai i virsu. Siuloma priemone nera ideali, taciau palyginti su tuo ka turime... Ir manau, kad aktualumo ji tikrai dar neprarado: sunku patiketi, kad pas mus infliacija didesne nei Lenkijoje del kitu, o ne del isikerojusiu oligopoliniu, monopoliniu rinkos strukturu.

Lasas juroj, bet skestantis ...

citata: "Bet kai investicijos ima lėtėti, smagratis ima suktis priešinga kryptimi".
Gal autoriui, prieš kreipiantis pavyzdžio į techniką, reikėtų pasidomėti smagračio veikimo principu. Smagratis mažina svyravimus, kartais visiškai juos sunaikina.

Ekonominės audros tik įsibėgėja, tad dėlioti kortas kad ir kitam pavasariui yra nerimta. Lietuva dar turi laiko gerai išsinagrinėti, kokios yra iš tikrųjų krizės varomosios jėgos (jos gal labai mažai susijusios su TVF griežtos "disciplinos" modeliais) ir išbandytos priemonės (pvz., milijonų mėtymas bankams nelabai juos skatina dirbti savo darbą - skolinti). Taip, Lietuvoje bliūkšta nekilnojamo turto ir kreditų burbulai, kaip tai prasiveržė Amerikoje. Lietuviai į JAV blogas paskolas gal ir "neinvestavo" žymiai, bet globalus finansinis klimatas "atšalo" mums pačiu laiku. Jeigu Lietuvos blogų paskolų apimtis "atsilikusiai" mažesnė, padėtis ir nebus blogiausia Europoj. Ar nereikėtų pasirūpinti vartotojų galios išlaikymą (nesvajojant daug apie skatinimą)?