Už Elektros energetikos įstatymo pakeitimą balsavo 122 Seimo nariai, prieš buvo vienas.
Ketvirtadienį įvykusio posėdžio metu opozicijos atstovas Petras Gražulis siūlė, kad kainos už elektrą turėtų būti mažinamos ne tik buitiniams, tačiau visiems elektros vartotojams, t.y. ir verslo atstovams. Tačiau galiausiai tokiam siūlymui pritarta nebuvo.
Seimo narys Kęstutis Mažeika taip pat atkreipė dėmesį, kad siūlomo įstatymo pataisos turėtų būti tobulinamos, mat, jo manymu, elektros tiekėjai, vis tiek bus suinteresuoti generuoti pelną, o gyventojai turės ieškoti būdų, kaip susimažinti kainas už elektrą.
Tačiau socialdemokartas Gintautas Paluckas pastebėjo, kad įstatymo pakeitimai galėtų būti koreguojami ir vėliau, o dabar siūlomi pakeitimai iš tiesų duotų naudą gyventojams.
„Mes geriname vartotojų situaciją, geriname. Gal pasiūlymai nėra tobuli, bet jeigu turėjome geresnių, galėjome per visą šito svarstymo ir pateikimo procedūras registruoti.
<...> Vartotojams situacija gerės dėl trijų esminių punktų. Pirmas dalykas, galės palyginti pasiūlymus skirtingų tiekėjų. Anksčiau tokios galimybės neturėjo realios, nes net Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiuoklės buvo nesuvokiamos, nesuprantamos.
Antras dalykas, bent vienas nepriklausomas elektros tiekėjas taikys šitą praktiką, t.y. mažinti įkainius. <...> Kiti, kurie tos praktikos nenorėtų taikyti tos praktikos, vien dėl konkurencijos turės sekti iš paskos to didžiausio tiekėjo. <...> Jei mes turėsime ateityje dar geresnių ir genialesnių pasiūlymų, visada įstatymą galima keisti“, –kalbėjo G. Paluckas.
Tiesa, elektros tiekėjai apie ketinimą sumažinti kainas privalės informuoti vartotojus, o kartu su sąskaita jie turės pateikti informaciją apie tą dieną jo siūlomą mažiausią kainą.
Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Gintautas Paluckas BNS tvirtino, kad elektros tiekėjai pasinaudos tokia galimybe.
„Su kai kuriais šnekėjome. Jie pasiruošę naudotis ta galimybe pagerinti savo klientų situaciją“, – teigė parlamentaras.
Pataisos be kita ko numato, kad sutartyse bus draudžiama numatyti jų nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ar netesybas už vienašališką sutarties nutraukimą.
Pataisos įsigalios, kai jas pasirašys prezidentas.
Už elektrą permoka beveik 0,5 mln. žmonių
Dar praėjusią savaitę Seimo Ekonomikos komitetas pritarė pataisoms, kurios leistų nepriklausomiems elektros tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius kiek anksčiau posėdžio metu teigė, kad šiuo metu už elektrą permoka apie pusė milijono vartotojų.
„Jie paprasčiausiai patys nesikreipia (dėl tarifų sumažinimo – BNS), o mūsų bendrovės, mūsų tiekėjai nesuinteresuoti – gauna iš valstybės, gauna iš piliečių ir gerai gyvena“, – kalbėjo K. Starkevičius.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė teigė, kad priėmus pataisas tiekėjai automatiškai galėtų sumažinti kainas, neatsiklausiant vartotojų, tačiau juos perspėjant.
„Pirminis Seimo narių pasiūlymas tikrai yra tinkamas, nes tikrai leistų mažinti automatu vartotojams tarifus, nes šiuo metu pagal įstatymo nuostatas kiekvienas vartotojas turi duoti aktyvų sutikimą, jeigu tiekėjas netgi siūlo mažesnį tarifą“, – komitete anksčiau kalbėjo I. Žilienė.
„Šiuo atveju tiekėjai galės sumažinti tarifus vartotojams negavę to aktyvaus sutikimo, bet prieš mėnesį apie tai įspėję“, – pridūrė viceministrė.
Komitetas taip pat pritarė Prezidentūros pasiūlymui įpareigoti nepriklausomus tiekėjus siūlyti 12-kos bei 24 mėnesių fiksuotas sutartis. Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės patarėjas Tomas Lukoševičius sakė, jog taip būtų skatinama konkurencija tame pačiame segmente,
„Koks būtų to motyvas? Kad būtų didesnė konkurencinė kova tarp nepriklausomų tiekėjų, kad būtų konkuruojama kainos dedamąja ir buitinis vartotojas turėtų galimybę pasirinkti iš kelių alternatyvių siūlymų tame pačiame segmente – ar tai būtų vienerių metų fiksuotas kainos planas, ar dvejų metų“, – teigė posėdyje dalyvavęs T. Lukoševičius.
„Jeigu, pavyzdžiui, vartotojas norėtų pasirinkti šešių arba dvylikos mėnesių fiksuoto plano sutartį, tai turime tik vieną tiekėją iš trijų didžiųjų, kurie siūlo tokį planą, tai nėra net iš ko pasirinkti, su kuo palyginti kainas. Jeigu žiūrime šiek tiek ilgesnius planus – 24 ar 36 mėnesių – vėlgi, turime tik du tiekėjus iš trijų“, – pridūrė jis.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, šiuo metu 6 ir 12 mėnesių fiksuotos kainos planus siūlo po vieną tiekėją – atitinkamai „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“, 24 mėnesių – „Ignitis“ ir „Enefit“, o 36 mėnesių – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“.
Komiteto nariai taip pat siūlo, kad nepriklausomi tiekėjai naujiems klientams netaikytų baudų nutraukiant sutartis.
K. Starkevičius teigė, kad elektros tiekėjai bei juos vienijančios asociacijos nepateikė pasiūlymų pataisoms.
Pataisas, kurios leistų nepriklausomiems elektros tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas mažinant elektros kainas vartotojams, Seimas šią savaitę nusprendė svarstyti skubos tvarka – jos bus svarstomos kitą antradienį.
Įstatymo pataisos iniciatoriai sakė, kad tai yra naudinga ir patiems nepriklausomiems tiekėjams, nes jiems reikėtų mažiau resursų raginant vartotojus pasikeisti elektros tiekimo sutartis kainoms sumažėjus.
Iki šiol bet koks energijos tiekėjo siūlomas sutarties sąlygų pakeitimas buvo galimas esant vartotojo sutikimui.
Pataisą teikė Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius, to paties komiteto nariai konservatoriai Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas ir Andrius Kupčinskas, „laisvietė“ Ieva Pakarklytė, liberalas Andrius Bagdonas ir opozicijai priklausantys Jonas Pinskus, Lukas Savickas, Laima Mogenienė.
Valdžiai siūlant naujus įpareigojimus elektros tiekėjai įžvelgia norą reguliuoti rinką
Seimui ketvirtadienį priėmus naujas įstatymo pataisas, kurios leis nepriklausomiems elektros tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas ir sumažinti kainas vartotojams, rinkos dalyviai įžvelgia institucijų bandymą grįžti prie rinkos reguliavimo.
Pasak jų, priėmus pataisas fiksuotos kainos planai nebetektų prasmės. Vis dėlto jie neatmeta, kad naudotųsi galimybe vienašališkai sumažinti kainas, tačiau tai būtų daroma atsižvelgiant į situaciją rinkoje, vartotojų bei konkurentų veiksmus.
Tiekėjai, be to, teigia, kad įpareigojimas siūlyti tik 12-kos bei 24 mėnesių sutartis apribotų jų galimybes vystyti naujus saulės ir vėjo parkus.
Bendrovės „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, kad Seimui priėmus pataisas fiksuotos kainos planai nebetektų prasmės.
„Seimas, (Energetikos – BNS) ministerija nori, kad visais atvejais rinkoje sumažėjus kainai tiekėjas sumažintų kainas visai savo klientų bazei. Bet tokiu atveju nebelieka jokios logikos (fiksuotoms sutartims – BNS). Jeigu visais atvejais nukritus rinkos kainoms mes turėsime sumažinti kainas klientams, reiškia, kad mes nebegalime naudoti hedginimo instrumento – apsidrausti nuo kainų svyravimo“, – BNS teigė V. Koryzna.
„Tai reiškia, kad išvis nebelieka fiksuotos kainos kontraktų, kad rinką privedame prie to, kad lieka tik biržos kaina arba labai trumpalaikiai fiksuotos kainos planai“, – kalbėjo „Enefit“ vadovas.
„Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga pastebėjo, kad galimybė mažinant kainas klientams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas gali atverti kelius tiekėjams mainais už mažesnę kainą keisti sutarties terminus bei kitas sąlygas.
„Pavyzdžiui, mainais į mažesnę kainą pritaikyti ženkliai ilgesnį sutarties laikotarpį arba pridėti nuolaidas, kurias reikėtų grąžinti, jeigu klientas nutraukia sutartį anksčiau laiko, nors tokių jis gal prieš tai išvis neturėjo. O gal toks sutarties pakeitimas gali būti naudingas ir tiekėjui? Pavyzdžiui, klientas turi septynerių metų sutartį labai gera kaina, kuria džiaugiasi, bet tiekėjas nusprendžia pakeisti sutartį, pritaikyti mažesnę kainą, tik labai trumpam periodui, tarkime, trejiems mėnesiams“, – komentare BNS teigė M. Giga.
Pasak jo, pagal dabartinį įstatymą, jei tiekėjas vienašališkai nori keisti bet kokias sutarties sąlygas, – šiuo atveju užfiksuotą elektros kainą, apie tai jis klientą privalo informuoti prieš 30 dienų.
„Energetikoje mėnuo yra labai daug, nes per tiek laiko elektros kaina visoje rinkoje gali pasikeisti kardinaliai, todėl tai, kokią kainą mes siūlome dabar, nereiškia, kad tokią pačią ją siūlysime ir po mėnesio“, – kalbėjo „Elektrum Lietuvos“ vadovas.
Elektros tiekėjų atstovai neatmetė, kad jie naudotųsi įstatymo suteikta galimybe vienašališkai sumažinti elektros kainas, tačiau tai, pasak jų, būtų daroma atsižvelgiant į situaciją rinkoje, vartotojų bei konkurentų veiksmus.
„Jeigu šis pakeitimas sudarys galimybę esant mažoms kainoms tiesiog atpiginti planus, o tiekėjai naudosis šia galimybe, vartotojams, žinoma, tik geriau“, – BNS teigė „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas.
„Vertindami visas planų keitimo aktualijas, būtume linkę pasinaudoti tokia galimybe, tačiau kiek ir kada, turėtume įsivertinti įmonės viduje“, – pridūrė jis.
Apribotų galimybes vystyti naujus gamybos pajėgumus
Projektu siūlant įpareigoti elektros tiekėjus siūlyti 12 bei 24 mėnesių fiksuotas sutartis „Elektrum Lietuvos“ vadovas M. Giga įžvelgia bandymus grįžti prie reguliuojamos elektros rinkos.
„Bandymas standartizuoti produktus ir sutartis taip pat atrodo kaip būdas grįžti prie reguliuojamos rinkos – tik ne su vienu, o daug reguliuojamų tiekėjų. Svarbu suprasti, kad kiekvienas tiekėjas turi skirtingus veiklos, kainų formavimo ar rizikos tolerancijos standartus. Pagal tai ir kuriami produktai, kainos ir sutartys“, – BNS teigė M. Giga.
„Kodėl siūlomas būtent 12 ir 24 mėnesių kainos fiksavimas? Ar tam yra kažkoks finansinis ar kitoks logiškas pagrindimas? Juk nėra kažkokios didmeninės rinkos, kur visi tiekėjai perka 24 mėnesių sutartis viena didmenine kaina ir prisidėję savo maržą pardavinėja galutiniam vartotojui“, – teigė „Elektrum Lietuvos“ vadovas.
M. Gigos teigimu, tokia prievolė iš rinkos gali eliminuoti tik su biržos kainomis susietus planus siūlančius rinkos dalyvius.
Institucijų bandymus grįžti prie elektros rinkos reguliavimo įžvelgia ir „Enefit“ vadovas V. Koryzna. Jo teigimu, įpareigojimas privalomai siūlyti planus konkretiems laikotarpiams įmonės darbo neapsunkintų, tačiau nebeliktų motyvacijos siūlyti ilgesnio laikotarpio planus – tai, pasak, V. Koryznos, apribotų įmonės galimybes vystyti naujus gamybos pajėgumus.
Pasak jo, „Enefit“ šiuo metu svarsto atsisakyti plano „superžalias“, kurį pasirinkusiems ir 72 mėnesių fiksuotos kainos sutartį sudariusiems klientams elektra tiekiama iš įmonės vėjo jėgainių Lietuvoje.
„Norima, kad visų tiekėjų siūlymai būtų kiek įmanoma suvienodinti. Tai dar viena komponentė – vietoj to, kad tiekėjai ieškotų, ko labiausiai reikia rinkai, kokios trukmės ir kainodaros planai turi didžiausią potencialą pagal kiekvienos kompanijos pasirinktus rizikos valdymo, kainodaros (instrumentus – BNS) (...) tokios motyvacijos nebelieka“, – teigė V. Koryzna.
„Jeigu klientai iki šiol galėjo sudarydami sutartį tiesiogiai įtakoti naujų vėjo parkų atsiradimą, panašu, kad ministerijai tokių opcijų nebereikia“, – pridūrė jis.
„Mes nutraukti savo įsipareigojimų (vėjo parkų – BNS) vystytojams niekaip negalime, nes mes esame įsipareigoję iš jų supirkti tą vėjo elektrą dešimt metų ir ilgiau. (...) Tai reiškia, visą riziką ir nuostolius turime sugerti mes“, – kalbėjo „Enefit“ vadovas.
Vartotojas stipriai permoka už dirbtinai išpūstą el. kainą.
Pinigai iš biudžeto (per kompensacijas) teka į privačias kišenes, tarp jų ir į Kreivio.
Dabar viskas dangstoma beprasmiškais pakeitimais, imituojama veikla "dėl žmogaus"
