Darbo rinkos specialistai informuoja, kad darbo netekę žmonės gali gauti išmokas, tačiau ilgai sėdėti be darbo ir išmokomis naudotis nepataria.
Pataria nepoilsiauti per ilgai
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė sakė, kad šiais metais jau gautas 51 pranešimas apie grupės darbuotojų atleidimus.
„Apie atleidimus buvo įspėti daugiau nei 4,4 tūkst. darbuotojų. Darbus praradę žmonės elgiasi įvairiai.
Paklausių profesijų atstovai gana greitai gauna kitus darbo pasiūlymus ar patys ieško alternatyvų. Ilgamečiai darbuotojai naudojasi išeitinėmis išmokomis, o užsiregistravę Užimtumo tarnyboje turi teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką ir gauna konsultacijas dėl tolesnių įsidarbinimo perspektyvų ar profesijos keitimo galimybių“, – pasakojo Užimtumo tarnybos atstovė.
Pasak jos, gal kiek sudėtingesnė situacija yra atleidžiamų nekvalifikuotų darbuotojų, kurie neturi konkrečių profesinių įgūdžių. Tačiau šiems asmenims Užimtumo tarnyba esą gali pasiūlyti įgyti profesinę kvalifikaciją ir taip užsitikrinti stabilesnę ateitį.
„Tarp atleidžiamų darbuotojų visuomet yra dalis žmonių, kurie planuoja profesinę pertrauką. Daug metų dirbę žmonės dažnai svajoja apie ilgesnes atostogas, poilsį su šeima, vadinamąjį „baterijos įkrovimą prieš naują startą“, ypač šiais laikais, kai gyvenimo ir darbo tempas intensyvus bei informacijos srautai dideli.
Tačiau Užimtumo tarnybos psichologai tokiems atvejams turi patarimą – nepoilsiauti per ilgai, nes kyla rizika dėl sugrįžimo į darbo rinką. Kurį laiką gyvendamas iš mokamos nedarbo socialinio draudimo išmokos, žmogus jaučiasi saugus ir tarsi pamiršta, kad ji – laikina (ilgiausiai mokama 9 mėnesius), o vėliau vis tiek tenka galvoti apie pragyvenimo šaltinį“, – pasakojo M. Jankauskienė.
Jos teigimu, pradėjus darbo paieškas po ilgesnės pertraukos, per dieną jis neatsiranda, neretai tenka ieškoti mėnesį ir kitą, tada imama nerimauti.
„Tad netekus darbo, šiuo atveju – po atleidimo, verta elgtis ramiai: kiek pailsėjus, pradėti dairytis naujo darbo, o bendradarbiaujant su Užimtumo tarnybos konsultantais aptarti galimas karjeros galimybes, susidaryti veikimo planą“, – patarė M. Jankauskienė.
Išmokos siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų
„Sodra“ informavo, kad vienoje darbovietėje dirbę ilgiau nei 5 metus ir darbdavio iniciatyva atleisti darbuotojai gali kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos.
„Tačiau yra svarbi dar viena sąlyga – kad žmogų atleidus iš darbo, tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nebūtų sudaryta nauja darbo sutartis.
Be to, ilgalaikio darbo išmoka nėra susijusi su darbo paieška ar socialinio draudimo išmokomis tuo laikotarpiu, kai žmogus ieško darbo. Ilgalaikio darbo išmoka – tai tarsi „kompensacija“ už tai, kad žmogus ilgą laiką dirbo toje pačioje bendrovėje. Ši išmoka yra mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, – komentavo „Sodra“.
Ji atkreipė dėmesį, kad ilgalaikio darbo išmokos dydis yra individualus, jis priklauso nuo gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
„Jei žmogus iki atleidimo dirbo savo darbovietėje nuo 5 iki 10 metų, jam skiriama 77,58 proc. vieno mėnesio vidutinio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka, jei žmogus dirbo nuo 10 iki 20 metų – 77 proc. dviejų vidutinių mėnesio darbo užmokesčių dydžio išmoka, jei dirbo ilgiau nei 20 metų - 77,58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka. 2022 m. I pusmetį vidutinė išmoka, tenkanti vienam žmogui siekė 1811 eurų.
2022 m. I pusmetį ilgalaikio darbo išmoką gavo 1900 gavėjai. Tai 2,3 procento (45 žmonėmis) mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus“, – skaičiavo „Sodra“.
Taip pat „Sodros“ teigimu, Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje žmonės gali kreiptis dėl nedarbo išmokos.
„Liepos mėnesio duomenimis, nedarbo išmoką gavo beveik 65 tūkstančiai žmonių. Šis skaičius nuo metų pradžios svyruoja nežymiai – pavyzdžiui, vasarį nedarbo išmoką gavo 65,3 tūkst. žmonių, kovą – 66,3 tūkst., gegužę – 65,3 tūkst., birželį – 63,6 tūkst. žmonių.
Mažiausią nedarbo išmoką – 169,87 euro liepą gavo 130 žmonių, didžiausią – iki 980 eurų – 1890 žmonių. Vidutinis išmokos dydis – 452,36 euro. Naujausiais duomenimis, nedarbo išmoka mokama vidutiniškai 4,6 mėnesio“, – komentavo „Sodra“.
Rudenį darbuotojų laukia pokyčiai
Pristatydamas naujausias prognozes, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad ir toliau augant elektros ir dujos kainoms, Lietuvos ekonomika patirs recesiją.
Pasak ekonomisto, daugelis ekonomikos sričių patirs sunkumų, darbo rinka ne išimtis.
„Padėtis Lietuvos darbo rinkoje pirmą pusmetį buvo labai gera ir darbuotojų skaičiaus augimas, ir nedarbo nuosmukis labai viršijo prognozę. Ukrainoje vykstant karui, nedarbo Lietuvoje sumažėjimas iki 5,2 proc. antrą ketvirtį yra puikus rezultatas. Manome, kad kitąmet darbo rinka truputį atvės ir vidutinis nedarbo lygis padidės nuo prognozuojamų 6 proc. šiais metais iki 6,8 proc. 2023 m.
Tiesa, tai būtų daug mažesnis nedarbo pokytis, negu buvo pandemijos metu. Įkaitusi darbo rinka yra palanki darbo užmokesčiui augti, o tą aiškiai matėme ir šiemet, kai dar antrą ketvirtį metinis vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius pokytis buvo beveik 14 procentų. Visgi prognozuojame, kad kitąmet vidutinis darbo užmokestis dėl lėtesnių ekonomikos apsukų augs kukliau negu šiemet – 8,5 proc., kai šiemet jis didės daugiau negu 12 proc. Ir toliau didelę teigiamą įtaką vidutinės algos pokyčiui darys prognozuojamas minimalios mėnesio algos padidėjimas“, – komentavo T. Povilauskas.
Anot jo, kitos šalys jau patvirtino minimalios algos augimą, o Lietuva dar nenusprendė dėl jos didinimo.
„Pavyzdžiui, Lenkijoje minimali alga iš viso didės 15 proc. Nuo sausio 1 d. ji kils 10 proc., o nuo liepos 1 d. dar 5 proc.“ – pavyzdį pateikė ekonomistas.