sunkmetis

7 iš 10 gyventojų pajuto ekonominio sunkmečio įtaką savo ar savo šeimos finansams, o 30 proc. ši įtaka buvo didesnė nei tikėtasi. Tokius duomenis atskleidžia skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. „Energetikos krizė ir didžiulė infliacija palietė dažną. Natūralu, daugiausia iššūkių ekonominis sunkmetis sukėlė mažiausių pajamų gyventojams. Tai, kad jo įtaka buvo didesnė nei tikėtasi taip pat dažniau įvardija moterys (32 proc.

Portugalija pirmadienį pristatė 2,4 mlrd. eurų (2,4 mlrd. JAV dolerių) dydžio paketą, skirtą padėti namų ūkiams sparčiai augančių kainų akivaizdoje, o tarp pakete numatytų priemonių yra ir planai sumažinti energijos mokesčius. Vyriausybė pranešė siūlysianti vienkartinę 125 eurų išmoką, plius 50 eurų išmoką už kiekvieną vaiką kiekvienam asmeniui, uždirbančiam iki 2,7 tūkst. eurų (su mokesčiais) per mėnesį.  Pensininkai gaus vienkartines išmokas, lygias pusei jų mėnesinės pensijos.

Ekonominės prognozės nedžiugina, o ekonomistai neabejoja, kad rudenį ateis recesija ir sunkmetis. Vis daugiau įmonių skelbs bankrotus. Jau dabar daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų gavo įspėjimus, kad bus atleisti, bet šis skaičius, tikėtina, dar augs.  Darbo rinkos specialistai informuoja, kad darbo netekę žmonės gali gauti išmokas, tačiau ilgai sėdėti be darbo ir išmokomis naudotis nepataria.

Finansų ministras abejoja, ar šešėlinės ekonomikos dalis 2021 metais sumažės. Viliaus Šapokos teigimu, sunkmečių metu šešėlis yra linkęs augti.  „Padėtis neapibrėžta ir tikrai (nereikia – BNS) tikėtis, kad šešėlis sparčiai trauksis (...) be papildomų priemonių.

Po pastarosios pasaulinės ekonomikos krizės praėjo dešimtmetis. Tuo metu daugybė gyventojų neteko darbo, kitiems buvo sumažintos algos, pensijos ir kitos išmokos. Vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad netrukus gali prasidėti naujas sunkmetis. Kada bus nauja krizė, kaip jai pasiruošti, kas laukia Lietuvos gyventojų ir verslo? Diskusija apie tai su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Ši kruvina istorija apie jaunąją Kauno nusikaltėlių kartą, kuri išsiskyrė ypatingu žiaurumu. Kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose aprašomas šis vienas epizodas, bet, savaime suprantama, nusikaltimų būta gerokai daugiau... 2004-siais Kauno vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai sulaikė šešis įtariamuosius keturiolikamečio P. Vileišio vidurinės mokyklos moksleivio Edgaro G. nužudymu.

 Vismantas Žuklevičius Lietuvos gyventojų pajamų statistika rodo, kad sunkmetis pamažu tolsta: paskutinį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 5 proc., gerėjo gyventojų lūkesčiai dėl finansinės ateities. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, nors gyventojai šiek tiek atlaisvino diržus, t. y. taip nebetaupo ir skolinasi drąsiau, išlaidauti kasdienėms reikmėms jie neskuba.

Lietuvos gyventojų pajamų statistika rodo, kad sunkmetis pamažu lieka praeityje. Paskutinį 2013 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 5 proc. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, nors didėjo gyventojų lūkesčiai dėl finansinės ateities, jie šiek tiek atlaisvino diržus, tai yra, taip nebetaupo ir skolinasi drąsiau, bet išlaidauti kasdieninėms reikmėms neskuba.

Krašto apsaugos ministerija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo sprendimą nuo šių metų spalio 1 d. atkurti per sunkmetį sumažintas valstybės tarnautojų ir teisėjų algas, ketina atkurti ir iki 2009 metų gegužės 1 d. galiojusius karių tarnybinių atlyginimų koeficientus. Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, tokiu sprendimu siekiama užtikrinti lygiateisiškumo ir teisingumo principų laikymąsi karių atžvilgiu.

Islandijos ekonomika atsigauna po krizės, tačiau šios salos gyventojai vis dar nešioja ketverių metų sunkmečio randus. Einaras Gudmundssonas „The Financial Times“ pasakoja apie telefono skambutį, kurio sulaukė vieną rytą. Jo draugas papasakojo apie vagystę praėjusią naktį. „Tai buvo pirmoji vagystė, kai viskas, ką žmogus pavogė iš mažos parduotuvėlės buvo tik duonos kepalas. Nei pinigų, nei kitų daiktų jis neėmė.

Vakar pasklidusius pirmuosius ganėtinai liūdno turinio visiems ratuotos technikos entuziastams gandus apie tai, kad „Jaguar“ atsisako ruošiamo „C-X75“ superautomobilio, šiandien patvirtino patys britų kilmės kompanijos atstovai. Toks sprendimas buvo priimtas kaip sunkmečio sąlygomis būtino veiksmų plano dalis, o apie jo įsigaliojimą žiniasklaidai oficialiai patvirtino pasaulinio prekės ženklo vadovas Adrianas Hallmarkas.

Veidrodžius drabužių parduotuvių matavimosi kabinose lietuviai vis dažniau iškeičia į interneto platybes. Įvairiais skaičiavimais, užuot lankęsi parduotuvėse, internetu drabužius perka apie 5–6 proc. lietuvių, ir prekybininkai prognozuoja, kad ateityje šie skaičiai tik augs.

Rinkimų metais, naujos Vyriausybės formavimo ir jos darbo pradžios laikotarpiu valstybės ižde turėtų būti disponuojama pakankamomis lėšomis, kad būtų užtikrintas finansiškai sklandus valdžių pasikeitimas, išvengiant situacijų, kai naujai suformuota Vyriausybė savo darbą pradeda paveldėjusi tik einamąsias skolas be jokių finansinių išteklių.

Pirmojo 2012 metų pusmečio statistiniai duomenys rodo, kad verslo aktyvumas Lietuvoje didėjo – ženkliai išaugo naujai įsteigtų įmonių skaičius, gerėjo darbo našumo rodikliai. Tam nesutrukdė nei stingstančios Vakarų rinkos, nei viešojoje erdvėje pasigirstantys nuogąstavimai apie antrąją sunkmečio bangą. Per pirmąjį metų pusmetį naujų įmonių įsteigta 18,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Ekologiškais produktais prekiaujančios įmonės – tai paprastai ekonomikos sunkmečiu veiklą pradėjęs verslas, kuriam dažniausiai vadovauja moterys. Dauguma „žaliaisiais“ produktais prekiaujančių įmonių dirba nuostolingai, tačiau pasižymi laiku vykdomais finansiniais įsipareigojimais, atskleidžia kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė.

Atlikus žurnalistinį tyrimą paaiškėjo, kad Westminsterio savivaldybė Londone samdo daugiau automobilių parkavimo kontrolierių nei bet kuri kita vietos savivaldos institucija Britanijoje, skelbia London Evening Standard. Sostinę reprezentuojanti savivaldybė, kuri šiemet buvo priversta atsisakyti planų įvesti „naktinio gyvenimo“ mokestį, turi 242 darbuotojus, tikrinančius parkavimo taisyklių laikymąsi miesto centre.

Rugsėjį į mokyklas vaikus išleidžiančios šeimos jaučiasi mažiausia apsaugotos, palyginti su kitomis visuomenės grupėmis. Didžiausią nerimą šeimoms kelia jų finansinė padėtis, antra pagal svarbą problema įvardijama sveikata. Tokius rezultatus parodė draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės apklausa.

Vasarą pasiilsėti į gamtą traukia ne vienas lietuvis. Kaip verslininkai, užsiimantys kaimo turizmu, vilioja poilsiautojus rinktis jų paslaugas, „Balsas.lt Savaitė“ kalbino Kaimo turizmo asociacijos prezidentą Liną Žabaliūną. – Kaip šiuo metu gyvena dauguma kaimo turizmo verslininkų? Šiuo metu yra pats sezono įkarštis, todėl sudėtinga būtų vienareikšmiškai įvardinti, kokia yra situacija. Iš esmės ji per daug nesiskiria nuo praėjusių metų.

Ekonominės krizės laikotarpiu labiausiai vartojimo smukimą pajuto prekybos centrai. Tuo metu išparduotuvės, siūlančios senesnio sezono firminius drabužius už kur kas mažesnę kainą, fiksavo rekordines pardavimų apimtis, teigiama „Inreal Valdymas“ parengtoje NT apžvalgoje. Beveik tuščia rinka pradėjo žaibiškai pildytis, o sparčiausia išparduotuvių plėtra Lietuvoje vyko 2009-2010 metais, kada šalyje siautė sunkmetis, mažėjo žmonių perkamoji galia bei vartojimas.

Nors gegužės mėnesį Kauno miesto savivaldybė įvykdyti biudžeto planui stokojo 2,32 mln. litų mokesčių, pajamų ir sandorių lėšų, tačiau nuo metų pradžios iki vasarai prasidedant tekusi plano dalis beveik įvykdyta - trūko tik 678 tūkst. litų. O tai, anot Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko, nuteikia labai viltingai.

Sunkmetis lietuvius paskatino atsisakyti butų, išmokė pigiai statyti, tačiau pažangių architektų vizija apie skandinavų ar Vakarų Europos pavyzdžio stilingas gyvenvietes išsisklaidė tarsi miražas. Suaktyvėjusi žemės sklypų rinka atskleidė: užuot pirkę butus ir namus profesionalų suprojektuotose šiuolaikiškose stilingose gyvenvietėse, lietuviai ruošiasi pigių individualių namų statyboms ūkio būdu.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) išduos Portugalijai naują paskolos dalį - 5,17 mlrd. eurų. Lėšos bus skiriamos šalies biudžeto deficitui padengti. TVF savo pareiškime pastebi, kad Lisabona padarė nemažą pažangą vykdydama mokesčių reformas ir pertvarkas šalies valstybiniame sektoriuje. Balandžio 4 d. buvo skelbta, kad Portugalijai pavyko parduoti 18 mėnesių trukmės obligacijas - tai pirmas Lisabonos skolinių įsipareigojimų pardavimas po 2011 m. kovo.

Ketvirtus metus ekonomikos sunkmečio sąlygomis gyvenantys krašto žmonės priversti spaustis dar labiau. Dauguma būtiniausių maisto produktų toliau brangs, rašo „Lietuvos žinios“. Valdžios atstovai realiai lengvinti infliacijos naštos neskuba. Tikėtina, kad didžiausią įtaką jai turės dėl brangstančių degalų didėjančios transporto prekių grupės kainos. Prognozuojamas ir tolesnis maisto produktų bei nealkoholinių gėrimų kainų kilimas.

Lietuvos akcijų birža po truputį atsigauna, nedarbo lygis mažėja, o optimizmas ir lūkesčiai didėja. Tikėkimės, jog ekonomika stabilizuojasi. Tačiau tikėtis neužtenka. Kaip sako kinų patarlė: „Tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam“. Tačiau ir pasiruošti nėra taip paprasta, nes sunku prognozuoti ateitį. Vis dėlto, ruoštis reikia. Neturime krištolinio rutulio, tačiau turime tris prioritetinius patarimus lyderiams, kurie gali pagerinti savo vadovaujamos bendrovės klimatą.

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kaip įgyvendina Vyriausybės politiką švietimo srityje ir naujojoje Švietimo įstatymo redakcijoje numatytas permainas. Nepaisant sunkmečio nulemto griežto taupymo, švietimui išlaikomas prioritetinis finansavimas. Pavyzdžiui, šiemet, kai visos išlaidos papildomai buvo sumažintos 4 proc., mokinio krepšeliui nukirpta tik 1,5 proc., didesnę taupymo naštą – iki 10 proc. – prisiėmus Švietimo ir mokslo ministerijai bei jai pavaldžioms įstaigoms.

Mažmeninės prekybos įmonių vadovų apklausos duomenimis, prekių apyvarta per praėjusius 2-3 mėnesius sumažėjo: 46 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad prekių apyvarta sumažėjo, 25 proc. - kad padidėjo. Statistikos departamento duomenimis, įmonių ekonominės būklės vertinimas gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., beveik nesikeitė: pagerėjimą nurodė 10 proc., pablogėjimą - 32 proc. apklaustųjų (lapkričio mėn. - atitinkamai 8 ir 29 proc.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. bus pilnai atstatytos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijos, kurios laikinai, dvejiems metams, buvo sumažintos dėl sunkmečio. Šiam tikslui prireiks 495 mln. litų. Senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijos nuo 2012 m. sausio 1 d. bus pilnai atstatytos į 2009 m. gruodžio mėnesį buvusį lygį.

Trečiąjį šių metų ketvirtį gyventojų finansinis elgesys prastėjančių nuotaikų nerodė – pastebima SEB banko parengtoje ketvirčio apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. Šiuo laikotarpiu daugėjo gyventojų santaupų finansų įstaigose, pirmą kartą beveik po trejų metų pertraukos ūgtelėjo paskolų portfelis. Tiesa, dėl nepalankių svyravimų finansų rinkoje gyventojų finansinio turto vertė kiek sumenko.

Šiaulių universiteto tarybai rektorius profesorius Vidas Lauruška pristatė universiteto finansinę situaciją — ji valdoma, tačiau rektorius neslėpė rengiąs siūlymą jungti mažiausius fakultetus. 70 etatų universitete jau sumažinta ir dar rengiamasi mažinti. Daugiau išlaidų remontams, ekspertams Per šių metų devynis mėnesius universitetas gavo 3 procentais daugiau pajamų, nei planuota. Bet didėjo ir išlaidos — net 12 procentų daugiau nei planuota.

Skolinant pinigus, garbės žodį, anot specialistų, keičia kasmet Lietuvoje populiarėjantis vekselis. Dokumentas leidžia greitai ir lengvai duoti ar gauti tam tikrą sumą. Tačiau skolų išieškotojai pabrėžia, kad vekselis – skolintojui, o ne skolininkui palankesnis finansinis instrumentas. Tuo tarpu antstoliai skaičiuoja, kad per sunkmetį neapmokėtų vekselių padaugėjo keliasdešimčia procentų.

Ateinantys metai vis dar atrodo būsiantys nelengvi, tačiau jei norite pradėti verslą, turite eiti pirmyn. Kai kurios iš sėkmingiausių pasaulio kompanijų verslo ėmėsi būtent sunkiais laikais, rašo „CNNmoney.

Pasaulis įžengė į ketvirtuosius krizės metus. Prasidėjusi nuo investicinio banko „Lehman Brothers“ žlugimo per trejus metus krizė pakeitė pasaulio finansų veidą. Nacionalizacija yra blogis? Tik ne sunkmečiu. Prieš dešimtmetį nacionalizacija buvo laikoma pūliniu ant sveiko laisvosios rinkos ekonomikos kūno. Rinkos dalyvių bendra nuomone, efektyviausia turto valdymo forma buvo pripažinta privati nuosavybė.

„Su darbuotojais elkis taip, kaip norėtum, kad būtų elgiamasi su tavimi. Nedidelės kompanijos privalumas – galimybė bendrauti  šiltai ir betarpiškai, o svarbiausia – reikia stengtis įžvelgti galimybes ten, kur jų nemato kiti, ten, kur iš pirmo žvilgsnio jų net pats nematai“. Tokiais principais darbe ir gyvenime vadovaujasi UAB „Biok laboratorija“ direktorius, prieš kelerius metus išrinktas geriausiu Lietuvos „bosu“, Linas Čereška.

„Krizė privertė permąstyti pinigų politikos principus“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Pirmadienį „Swedbank“ vykusioje nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje R. Kuodis lygino pinigų politiką ikikriziniu laikotarpiu ir po sunkmečio. Pasak jo, iki krizės pasaulio centriniai bankai turėjo paprastą užduotį – pasirinkti stabilios infliacijos tikslą ir siekti šio tikslo per monetarinę politiką – palūkanų normą.

Trečdalis apgyvendinimo įstaigų priskiriamos aukštai ir aukščiausiai vėlavimo atsiskaityti rizikoms, o dar trečdalis minėtos veiklos bendrovių nepajėgios vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų. Finansinis apgyvendinimo įstaigų pajėgumas, lyginant su kitais sektoriais, yra vienas iš silpniausių – rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.

Ekonominis sunkmetis lėmė pakitusius Lietuvos gyventojų apsipirkimo įpročius – mažėja prekybos centrams lojalių pirkėjų ir daugėja tokių, kuriems nesvarbu, kur apsipirkti. Abejingų prekybos centrams pirkėjų skaičius Lietuvoje šiemet išaugo iki 38 proc., kai prieškriziniu laikotarpiu, t. y. 2008 metais, jų buvo ketvirtadaliu mažiau – 27 proc. Tai paaiškėjo iš tyrimų bendrovės „TNS LT“ atlikto specialaus vartotojų nuostatų tyrimo, remiantis „States of MindTM“ metodika.

Sunkmetis negailestingai išrinko geresnės kokybės drabužius iš Lietuvos skudurynų, todėl lietuviai iš turgaviečių vis dažniau namo grįžta tuščiu krepšiu, rašo „Lietuvos rytas“. Mat europiečiai lengva ranka nebeišmeta drabužių ir neskuba keisti garderobo. Todėl į sumenkusius skudurynus jau įsisuko vietos rinka - vis dažniau turgavietėse parduodami lietuvių atnešti drabužiai, neretai įkainoti vos litu.

SEB banko atlikta Lietuvos didmiesčių statistinių duomenų apžvalga parodė, kad kauniečiai praėjusių metų antrąjį pusmetį nuosekliai kopė iš krizės: darbuotojų skaičius nors ir pamažu, bet vis dėlto sparčiau negu kituose miestuose, didėjo, vidutinis darbo užmokestis, lyginant su kitais miestais, labiausiai priartėjo prie buvusio pačioje krizės pradžioje – 2009 pirmą ketvirtį.

Sunkmetį iškentėjusios kaimo turizmo sodybos šiemet tikisi daugiau poilsiautojų nei pernai. O šiems sudaromos geresnės sąlygos. Sodybą bus galima rezervuoti internetu, iškart pasirenkant – nori ramaus ar aktyvaus poilsio. Sodybų savininkai sako norintys atsikratyti balių turizmo etiketės, praneša LTV „Panorama“. Kaimo turizmo sodybos šią vasarą vilios ne tik poilsiu gamtoje, bet ir masažu prieš pirtį arba šiaurietišku ėjimu su lazdomis.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepciją neliks galimybių šias atsargas išleisti politinio ciklo (priešrinkiminėms) priemonėms ir bus užkirstas kelias skaudžioms iš tokios politikos kylančioms porinkiminėms pasekmėms šalies ūkiui: infliacijai, nedarbo didėjimui, didelėms palūkanoms, skolos didėjimui, mokesčių didinimo ateityje rizikai.

Kaip sunkmečiu užsidirbti moksleiviui? Jaunimo įdarbinimo specialistai pripažįsta tematantys dvi išeitis: vasaros atostogas iškeisti į braškių plantacijas, pavyzdžiui, Danijoje, arba bandyti laimę ne tik poilsiautojų, bet ir vasarą ieškančiųjų laikino darbo sostinėje – Lietuvos pajūryje. Pasiūlymų nėra Darbo biržai jau porą metų nebesubsidijuojant moksleivių įdarbinimo, Panevėžio krašto darbdavių durys neturintiesiems 18-os veriasi sunkiai.

Tebesitęsiantis sunkmetis verčia lietuvius planuoti kuklesnes atostogas. Balandžio 4-15 dienomis bendrovės „GfK CR Baltic“ atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad dauguma Lietuvos gyventojų atostogas ketina praleisti su šeima, o kasmetiniam poilsiui žada skirti porą savaičių.

Šalies ekonomikai stiebiantis aukštyn, ekspertai prognozuoja nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimą. Tikras jis ar tariamas, juk per krizę už paskolas iš gyventojų bankų perimti būstai, rinkos burbului išsipūtus, pastariesiems būtų puikus uždarbio šaltinis? Prieš keletą metų buvo susiklosčiusi tokia situacija – gyventojai lyg saldainius iš parduotuvių lentynų graibstė paskolas iš bankų, bet užklupus sunkmečiui, ne vienam teko pasigailėti tokio lengvabūdiškumo.

Šalies politinių sluoksnių, verslo atstovų, kai kurių ekonomistų pastaruoju metu nuolat girdimi entuziastingi pareiškimai apie finansinio nuosmukio pabaigą greičiausia gali reikšti tik gyventojų lūkesčių, optimizmo bei vidaus vartojimo skatinimą, kadangi realios krizės priežastys niekur nedingo, su jomis nekovojama, o tik stengiamasi užgožti realią situaciją, mano kai kurie analitikai.

Pamažu didėjantis jaunų žmonių optimizmas dėl finansinės padėties ateityje kol kas atsispindi tik vartotojų nuomonių apklausose. „Seb“ banko atlikta 18–24 metų klientų santaupų analizė parodė, kad per dvejus metus vidutinė jaunimo indėlio suma sumenko trečdaliu, o investuojančiųjų į investicinius fondus skaičius sumažėjo šeštadaliu.

Per pinigines trenkusios įspūdingos butų šildymo sąskaitos daugelį, net anksčiau ir galus sudurdavusių šeimų, privertė atsisakyti svarbių dalykų. Pirmiausia – mokesčiai, o tik paskui maistas ir kitos reikmės. Didėjant privalomoms išlaidoms, panevėžiečiams – ir ne tik jiems – užsidaro keliai į knygynus, teatrus, drabužių parduotuves. Nebekyla minčių pasėdėti kavinėje, nusipirkti ką nors skanesnio... Bene vienintelis dalykas, be kurio neišsiverčia daugelis, lieka vaistai.

Kurti verslą Lietuvoje – nelengva, tačiau tam, kuris turi drąsos ir idėjų, net ir sunkmetis gali atnešti daugiau galimybių nei kliūčių. „Šiandien nelabai kas tiki, nori bei drįsta kurti verslą“, - lyg apibendrindamas Lietuvos verslo aplinką teigia Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas. To priežastis – dar nuo kooperatyvų suformuota neigiama visuomenės nuomonė apie verslininkus ir verslo kūrimą. „Tais laikais kooperatininkas buvo tolygus vagiui.

Net ir sunkmečiu kavos išsinešti patrauklumas nenuslūgo - per 2009 m. dvigubai pardavimus išauginęs „Vero cafe“ tinklas apyvartą didino ir pernai, rašo „Verslo žinios“. „Galutinių 2010 m. rezultatų dar neturiu, tačiau jie bus geresni nei užpernai. Pagyvėjimą jaučiame jau nuo praėjusių metų rudens“, - neabejoja Laima Vėželienė, bendrovės „Ex Promto“, valdančios kavinių tinklą, direktorė.

Šalia didžiųjų prekybos centrų pamažu dygsta vis daugiau smulkių specializuotų parduotuvėlių, kur siūloma šviežios duonos, kavos, vyno ar kitų išskirtinių produktų. Niša tokioms parduotuvėlėms Lietuvoje plėstis tikrai yra, teigia rinkodaros strategijos specialistas Linas Šimonis. Svarbu tik pasirinkti tinkamą strategiją bei ryžtis kažką naujo pradėti pirmam. „Vienintelis būdas mažoms krautuvėlėms konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais – daryti ką nors kitaip.