Iš trijų Baltijos šalių, kurios dažnai pasaulyje vertinamos kaip vienas regionas, optimistiškiausiai į ateitį žiūri estai. Lietuviai išlieka mažiausiai prasiskolinę, o latviai, nors ir susiduria su mažėjančių pajamų problema, jau drąsiau leidžia pinigus.
SEB banko ekspertų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje teigiama, kad estai tikisi per artimiausius 12 mėnesių sulaukti gerų naujienų darbo rinkoje ir pamatyti aiškų pagerėjimą šalies ekonomikoje. Latviai ir lietuviai perspektyvas dar vertina gana prastai. Tiesa, pesimistiškiausiai dėl ateities nusiteikę lietuviai. Latviai – didesni pesimistai, kai kalbama apie dabartį. Ateitį jie mato šviesesnę nei lietuviai, o kai kuriais atvejais jie optimistiškesni net už estus.
Nedarbo lygis
Analitikai pripažįsta, kad Baltijos sesės jau peržengė žemiausią ekonomikos nuosmukio tašką. Tačiau netgi ekonomikai atsigaunant, nedarbas ir toliau lieka didele problema visose trijose šalyse. Latvijoje nedarbo lygis pasiekė 19,4 proc. ir yra didžiausias Baltijos šalyse. Estijoje užregistruotas taip pat aukštas nedarbo lygis – 18,6 proc., Lietuvoje – 17,3 procento. Antrąjį šių metų ketvirtį situacija darbo rinkoje šiek tiek gerėjo, nors pagerėjimą dalinai nulėmė emigracijos banga.
Darbo užmokestis
Didėja atotrūkis tarp estų darbo užmokesčio ir kitų Baltijos kaimynų. Didžiausią vidutinį darbo užmokestį gauna Estijos dirbantieji, jis siekia 822 eurus. Tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje vidutinis darbo užmokestis mažesnis atitinkamai 5,4 proc. ir 6,3 procento.
Pensijos
Estijoje senatvės pensija yra didžiausia nei kitose Baltijos šalyse ir siekia 305 eurus. Vidutinė pensija Latvijoje 2010-ųjų metų antrąjį ketvirtį buvo 250 eurų, ji per metus padidėjo 1,6 procento. Lietuvoje vidutinė pensija, per metus sumažėjusi 8 proc., yra mažiausia Baltijos šalyse – 216 eurų.
Pajamos ir išlaidos
Nepaisant BVP ir vartotojų nuotaikų dėl gerėjančių rodiklių ir besistabilizuojančios ekonomikos, namų ūkių Baltijos šalių finansinė padėtis pirmą šių metų pusmetį ir toliau prastėjo, kai kurių būtiniausių prekių ir paslaugų kainos didėjo. Analitikų teigimu, ir artimiausioje ateityje gyventojų, ypač lietuvių ir latvių, pajamos didės lėčiau negu bendras kainų lygis. Estijoje padėtis šiek tiek geresnė. Estijoje vartotojų lūkesčius didina ir artėjantis euro įvedimas
"Baltijos šalių namų ūkių pajamos šiek tiek didės, tačiau augs ir būtinosios išlaidos, kylant maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainoms. Ateinančiais metais namų ūkių vartojimo išlaidos gali ūgtelėti visose. Baltijos šalyse, tačiau didėjimas kol kas bus nedidelis ir sieks tik kelis procentus. Vartojimas turėtų išlikti silpnas dėl didelio nedarbo, mažų pajamų, augančių būtiniausių prekių ir paslaugų (maisto, būsto išlaikymo) kainų", – konstatuojama SEB banko apžvalgoje.
