Tai pabrėžė ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Jis tikino, kad savo darbuotojams mokės premijas už pasiektus darbo rezultatus, todėl nereikėtų jų vadinti kalėdinėmis.
„Sunku kalbėti už visus verslus. Tačiau pastebiu tendenciją, kad darbdaviai skatina savo darbuotojus, mokėdami jiems premijas. Ypač jeigu įmonėms gerai sekasi.
Žinoma, yra verslo sektorių, kurių situacija sudėtinga, pavyzdžiui, viešojo maitinimo sektorius. Ten ar kitur premijų gali ir nebūti“, – komentavo verslininkų atstovas.
Anot jo, apskritai darbuotojų laukia geros naujienos.
„Verslai, kuriems sekasi, tikrai dalinsis ta sėkme ir mokės premijas. Taip pat kitais metais augs atlyginimai“, – sakė A. Romanovskis.
Darbuotojams – tryliktas atlyginimas
Darbo paieškos portalo CV-Online.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė skaičiavo, kad pernai kalėdinius finansinius priedus gavo apie 70 proc. dirbančiųjų, šiemet Kalėdinių finansinių priedų tikisi apie 62 proc. darbuotojų.
„Apskritai, Kalėdinis priedas priedui nelygus, nes gaunamų priedų intervalas gan platus, pradedant simboliniais – kelių dešimčių eurų vertės priedais ir baigiant tryliktu atlyginimu ar keliais tūkstančiais eurų. Tačiau vyraujanti, bene populiariausia Kalėdinio priedo suma yra 100 eurų, o priedų vidurkis siekia 400 eurų“, – komentavo darbo rinkos specialistė.
Anot jos, dažnu atveju vadovų darbo užmokesčio sistemoje būna numatytas metinis priedas, kuris priklauso nuo įmonės rezultatų, viešajame sektoriuje taip pat neretai būna numatyti metų pabaigos priedai.
„Metų pabaigos priedai dažniau pasitaiko vidutinio dydžio įmonėse, pareigose, kurių atlygis priklauso nuo darbo rezultatų. Smulkesnio nominalo priedai neretai būna žemesnėse pozicijose, jas gauna daugiau darbuotojų, o tūkstantiniai priedai skiriami vienetams.
Tryliktas atlyginimas tampa vis rečiau naudojamu priedu, tiksliau pasakius, tryliktas atlyginimas transformavosi ir pakeitė savo pavadinimą. Šiais laikais tryliktą atlyginimą galime atpažinti kaip – metinį priedą“, – komentavo R. Karavaitienė.
Premijos – apmokestinamos
„Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Brigida Bacienė pastebėjo, kad premija laikoma darbo užmokesčiu, tai ji apmokestinama įprasta darbo užmokesčiui apmokestinti tvarka.
Anot jos darbo užmokestis susideda iš kelių dalių:
- bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
- papildomos darbo užmokesčio dalies, nustatytos šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- priedų už įgytą kvalifikaciją;
- priemokų už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
- premijų už atliktą darbą.
Teisininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad gali būti apmokestinamos ne tik premijos, bet ir darbdavių dovanos.
„Dovanos vertė gali siekti 200 eurų, jeigu ji viršija šią ribą nuo viršijančios dalies darbdavys privalo išskaičiuoti 20 proc. pajamų mokestį.
Svarbu pabrėžti, kad vertė nustatoma per visą mokestinį laikotarpį (o ne per vieną dovaną). Taigi, jei buvo kelios dovanos ir jų vertė viršijo 200 eurų viršijanti dalis bus apmokestinta. Į mokestinio laikotarpio 200 eurų vertę įskaičiuojama ir darbdavio įteiktų prizų vertė“, – pastebėjo teisininkė.
