UAB „Agrochema“ generalinio direktoriaus L.Mediekšos nuomone, bent artimiausiu metu trąšų kainos tikrai nekris.
Šiemet iki keliolikos kartų pabrangusios trąšos ne vieną žemdirbį verčia imtis už galvos ir rimtai svarstyti, ką rinktis - ar mažesnį derlių be didžiulių išlaidų už trąšas, ar vis dėlto jas pirkti, gauti nemenką derlių, bet pelną skaičiuoti tik grašiais.
„Mums, ūkininkams, beveik nėra jokio pasirinkimo. Jei metus ar kitus netręšime laukų, nualinsime juos taip, kad beliks bankrutuoti, - LŽ kalbėjo Vilkaviškio rajono ūkininkė Vida Svotienė. - Jau dabar važinėjant po kaimus matyti, kurie laukai tręšti, o kurie - ne. Jie aiškiai skiriasi. Netręšti - daugiausia smulkių ūkininkų. Puikiai suprantu, kad dažnas jų jau nebeišgali įsigyti tokių brangių trąšų. Nėra trąšų - nebus ir gero derliaus. Tad nebelieka nieko kito, tik pirkti trąšas tokiomis kainomis, kokiomis jas parduoda.“
Pašnekovės teigimu, trąšų brangimą pirmiausia pajuto smulkiausi ūkininkai, neturėję lėšų jų nusipirkti šiems metams nei pernai, nei anksčiau. Tuo metu stambesni ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kurių apyvarta yra didesnė, pasistengė būtiniausių trąšų šiems metams įsigyti praėjusiais ar dar ankstesniais metais, kai jų kaina buvo kur kas mažesnė.
„Mes trąšas, kurias jau išbėrėme į laukus, įsigijome pernai, tad to brangimo šiemet nelabai ir pajutome. Kitiems metams taip pat jau turime sukaupę dalį reikalingų trąšų, bet kitas teks pirkti tokiomis kainomis, kokios yra dabar. Štai tada ir pajusime visą pabrangimą“, - prognozavo V.Svotienė. Moteris vardijo, kiek trąšos kainavo pernai, kai jas pirko, ir kiek kainuoja šiemet.
Pernai ūkininkė už toną kompleksinių trąšų mokėjo 800 litų, o dabar turėtų pakloti 3 tūkst. litų. Tona salietros praėjusiais metais kainavo truputį daugiau kaip 700 litų, o dabar - per pusantro tūkstančio litų.
LŽ kalbinti ūkininkai neslėpė, kad iš anksto pirkti trąšas - tai tik bandymas susidariusios problemos sprendimą atidėti vėlesniam laikui, ir visiškai jos nespręsti. Mat niekas nežino ir nesiryžta prognozuoti, kiek trąšos dar brangs. Pašnekovai teigė suprantantys, kad kainos liausis kilusios tik vienu atveju - jei ūkininkai ir bendrovės iš viso nustos pirkti bei naudoti mineralines trąšas. Tačiau visi pripažino, jog tokia mintis tėra utopija.
Lemia pasaulinės tendencijos
Pastaraisiais mėnesiais trąšos brango ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bei pasaulyje. Ekspertai linkę įvardyti dvi tokio kainų kilimo, trunkančio nuo praėjusių metų, priežastis. Viena - brangsta trąšoms gaminti naudojamos žaliavos, tarp jų ir gamtinės dujos. Kita priežastis - itin padidėjusi mineralinių trąšų paklausa. Ji ypač pakilo besivystančiose šalyse: Kinijoje, Indijoje, Brazilijoje bei kitur.
Kaip pasakojo bendrovės „Agrochema“, kuri aprūpina Baltijos šalių žemdirbius biriosiomis ir skystosiomis trąšomis, generalinis direktorius Liudas Mediekša, prie trąšų brangimo prisideda ir pasaulyje didėjantis maisto produktų poreikis. Šiandien nemaža dalis grūdų sunaudojama biodegalams gaminti, be to, nuolat kyla energetikos kainos.
„Kasmet trąšos paprastai pradėdavo brangti rugpjūtį ir baigdavo kitų metų balandžio mėnesį. Ūkininkai pigesnių trąšų galėdavo įsigyti sumažėjus jų poreikiui, tai yra birželį ir liepą. Tačiau šiemet kainų kritimo tendencijos nebuvo - jos nuolat didėjo. Trąšų kainos Lietuvoje artėja prie trąšų kainų ES“, - sakė L.Mediekša.
Anot jo, praėjusių metų birželį nefasuota amonio salietra prekybos bazėse kainavo 610 litų už toną (be PVM), o šiemet - jau 1143 litus Toną amofoso prieš metus galėjai įsigyti už 1387 litus, šiemet - už 3566 litus. Kalio chlorido kaina nuo 622 litų pakilo iki 1922 litų už toną.
Prielaidų pigti nėra
„Mūsų bendrovė gamina skystąsias kompleksines trąšas „Lyderis“. Žaliavą joms gaminti perkame, todėl skystosios trąšos brangsta taip pat, kaip ir visos kitos trąšos. Žinoma, ūkininkai nepatenkinti. Mums irgi sunkiau parduoti pabrangusias trąšas, nes žemdirbiai lūkuriuoja, tikisi, kad kainos kris. Tačiau bent jau artimiausiu metu jos tikrai nemažės“, - LŽ teigė UAB „Agrochema“ generalinis direktorius. Jis prognozavo, kad, atsižvelgiant į padidėjusius žemės ūkio augalų pasėlių plotus ir pakilusias žemės ūkio produkcijos kainas, išliks didelis tiek fosforo, tiek azoto trąšų poreikis.
Vienos didžiausių šalies trąšų gamintojų AB „Lifosa“ generalinio direktoriaus Jono Dastiko nuomone, šiuo metu trąšų kainos yra pasiekusios patį aukščiausią lygį, kokį tik galima pasiekti. „Pastaruoju metu žaliavos brango net 3-15 kartų lyginant su praėjusiais metais. Jau net nežinau, ar žaliavų kainos gali būti didesnės ir iki kokio lygio jos dar kils. Mes nenusiteikę dar daugiau mokėti už žaliavas, nes tada produkcija taip pabrangtų, kad ji būtų neįperkama jau ne tik Lietuvos, bet ir užsienio ūkininkams“, - kalbėjo J.Dastikas. Direktorius pažymėjo, kad „Lifosos“ gaminamų trąšų Lietuvoje lieka labai nedaug - tik apie 1 procentą. Kitos išvežamos į užsienį. Daugiausia iš jų - diamonio fosfato, kurio eksporto apimtis per pirmus 5 šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo vos ne penktadaliu.
J.Dastikas sakė, kad kol kas prielaidų kristi kainoms nėra. Trąšos galėtų atpigti nebent vienu atveju - jei sumažėtų jų naudojimas. „Trąšos ims pigti tada, kai jų niekas nebepirks. Jei ūkininkai nustos pirkti trąšas, mes pradėsim nepirkti žaliavų. Tuomet tiekėjai bus priversti mažinti kainas. Bet kol kas tokių tendencijų nėra“, - tvirtino „Lifosos“ generalinis direktorius.
Panašiai LŽ aiškino ir kitos trąšų gamintojos UAB „Arvi fertis“ atstovai. Anot jų, balandžio-birželio mėnesiais pagrindinės žaliavos rudeninėms trąšoms gaminti - kalio chlorido - kaina pakilo 150 eurų (517 litų) už toną. Tebėra didelė tikimybė, kad jis dar brangs. Padidėjo ir kitų žaliavų - amonio sulfato, amofoso, diamofoso, karbamido - kainos. „Arvi fertis“ atstovai mano, jog bent keletą mėnesių pagrindinės žaliavos nebrangs arba brangs labai nedaug. Todėl planuoja, kad ir jų gaminamų trąšų kainos išsilaikys panašaus lygio. Tačiau kitais metais trąšos ir vėl gali kainuoti kur kas daugiau nei šiemet. Mat laukiama azotinių trąšų žaliavų brangimo.
Siūlo skaičiuoti
LŽ šnekinti trąšas gaminančių ar jas platinančių Lietuvos įmonių vadovai teigė, jog dabar kiekvienas, perkantis trąšų, turėtų labai gerai apsvarstyti, kiek ir kokių jų iš tikrųjų reikia. Dar visai neseniai tarp žemdirbių vyravo nuomonė, kad pirmiausia reikia trąšų prisipirkti, o tik paskui mąstyti, kur ir kokius augalus jomis tręšti.
Pasak UAB „Agrochema“ generalinio direktoriaus L.Mediekšos, bėda ta, jog tiesioginės išmokos už pasėlius Lietuvos ūkininkams yra kur kas mažesnės nei Europos Sąjungos senbuvių ūkininkams. Gera grūdų kaina pernai paskatino žemdirbius užsėti didesnius javų plotus, o tai turėjo įtakos ir trąšų poreikiui.
„Lietuvos žemdirbiai turi gerai pagalvoti ir susiskaičiuoti, kiek ir kokias trąšas jiems labiausiai apsimoka naudoti. Gal vieniems bus priimtinesnės brangesnės, tačiau kur kas efektyvesnės skystosios trąšos, kiti galbūt nenorės atsisakyti šiek tiek pigesnių biriųjų trąšų, bet rizikuos jų išberti daugiau nei dera, ir ne vien ten, kur reikia. Todėl kiekvienas turi skaičiuoti ir apsispręsti, ar investuoti į trąšas, ar ne“, - dėstė trąšų gamintojai.
Kazys Kazakevičius
