• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors Europoje daugiausiai problemų keliančia šalimi vienbalsiai būtų išrinkta Graikija,  tokių „nuodėmingai švaistūniškų“  sąjungos narių yra kur kas daugiau.

REKLAMA
REKLAMA

 

Remdamiesi 2010 metų šalies skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykiu, pateikiame jums Europos Sąjungos (ES) šalis - skolų rekordininkes.

REKLAMA

1 vieta. Graikija

Šalies skolos ir BVP santykis 2010 metais viršijo 140 proc. (144,9 proc.) Tai buvo aukščiausias rodiklis visoje ES.

2 vieta. Italija

Italijos skola praeitąmet sudarė beveik 120 proc. nuo BVP (118,4 proc.). Šalis jau yra pasižadėjusi dar labiau veržtis diržus, o šalies ministras pirmininkas Silvio Berlusconis ES davė pažadą įgyvendinti svarbias ekonomine reformas.

REKLAMA
REKLAMA

3 vieta. Belgija

Belgams  nė ko džiaugauti. Nors jų situacija nėra tokia prasta, kaip pastarųjų dviejų šalių, jų skola vis tiek pavojinga ir artėjanti link 100 proc. (96,2 proc.)

4 vieta. Airija

Airija vos per sprindį nusileidžia Belgijai, jos skola viršija 90 proc. (94,9 proc.)

5 vieta. Portugalija

Portugalija beveik Airijos  sesė. Jos  skolos taip pat siekia daugiau kaip 90 proc. (93,2 proc.)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

6 vieta. Vokietija

Vokietijos skola nėra tokia pavyzdinga kaip jos ekonomikos augimo rodikliai. Jei pastarieji yra gana geri, to paties pasakyti apie šalies skolas, deja, negalima. Jos siekia  kiek daugiau nei 80 proc. nuo BVP (83,2 proc.).

REKLAMA

7 vieta. Prancūzija

Prie „centrinių“ šalių priskiriama Prancūzija iš praėjusių metų yra sukaupusi 82,3 proc. nuo BVP skolą.

8 vieta. Vengrija

Vengrija rikiuojasi iškart po prancūzų su 81,3 proc. skola.

9 vieta. Jungtinė Karalystė

Euro neįsivedusi Jungtinė Karalystė grėsmingai artėja link 80 proc. nuo BVP skolos ribos (79,9 proc.).

REKLAMA

10 vieta. Austrija

Šalies skolos rodikliai geriausi iš viso skolininkių dešimtuko, tačiau vis tiek 2010 metais siekė virš 70 proc. (71,6 proc.).

Jeigu šios šalys šiandien stotų į ES  euro zoną, joms visoms durys būtų užtrenktos. Pagal vieną iš Mastrichto kriterijų, šalies pretendentės valstybinė skola neturi viršyti 60 proc. nuo BVP. Šį reikalavimą pagal dabartinius šalių rodiklius galėtų įvykdyti tik Skandinavijos šalys ir Liuksemburgas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų