Pvz., skaitytojas Arvydas papasakojo, kad jo senyvų tėvų kaimynas viršuje remontuoja savo butą, griauna leidžiamas griauti sienas, bet dėl to ėmė trūkinėti Arvydo tėvų buto lubos ir sienos, atsirado labai daug dulkių.
Remontą darantis kaimynas pensininkų buto sutvarkyti nesutinka, o butas nėra apdraustas. Arvydas teiravosi, ką tokiu atveju daryti: „Ar realu, kad sutvarkys ir atlygins žalą?“
Ką daryti, jei kaimynas neatlygina žalos?
„Draudimas.lt“ žalų grupės vadovo Gražvydo Stučkos teigimu, situacijų pasitaiko visokių: statybos darbai sukėlė žalą kaimynams už sienos; trūkęs vamzdis apliejo kaimynus apačioje; gaisras persimetė į kaimynų butą ar nuo palangės nukritęs varveklis apgadino kaimynų automobilį.
Specialistas pabrėžė, kad tokiais ir panašiais atvejais kaltininkas privalo visiškai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, tačiau reikia įrodyti, kad būtent kaltininko veiksmai arba kaltininko valdomas turtas tą žalą sukėlė.
Advokatų profesinės bendrijos „Frejerlaw“ advokatė Agnija Frejerė aiškino, kad tokiu atveju būtina tinkamai užfiksuoti (nufotografuoti, nufilmuoti) padarytą žalą.
Anot jos, tą galima daryti ir patiems, bet ginčui persikėlus į teismą geriau būtų turėti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
Advokatė akcentavo, kad žalos dydžiui nustatyti reikėtų pasitelkti specialistus (statybos, turto ar žalų vertinimo įmonės), – pats gyventojas to padaryti negali, nebent turi reikiamą kvalifikaciją.
Tuomet reikėtų informuoti kaimyną apie patirtą žalą raštu (galima ir el. paštu), pateikti nuotraukas, nurodyti, kokia žala padaryta, kokia nuostolių suma ir per kiek laiko kaimynas (ar jo draudimo bendrovė) turi padengti žalą.
Jei jis tą padaryti atsisako, dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į teismą.
Kiek pinigų išleisite teismui ir kiek prisiteisite?
A. Frejerė neslėpė, kad tokios bylos, kai gyventojai kaimynų butams pridaro žalos, pasitaiko tikrai dažnai (dažniausiai – dėl užliejimo), o jų procesas yra labai įvairus.
Jei šalys ginčijasi dėl visko (nesutinka, kad yra kaltas, nesutinka su žalos faktu, dydžiu ir pan.), ginčo nagrinėjimas gali trukti ir 1–2 metus. O, jei teismo sprendimas apskundžiamas, procesas gali trukti dar metus.
Advokatė paminėjo, kad dažniau bylinėjasi draudimo kompanijos, kurios jau išmokėjo apsidraudusiam asmeniui žalos sumą ir nori ją atgauti iš kaltininko, t. y. gyventojo, kuris neturėjo draudimo:
„Priteisiamos sumos – įvairios, priklauso nuo žalos masto. Būna, žmonės bylinėjasi ir dėl 1 tūkst. eurų, būna ir dėl 10 tūkst. eurų ar daugiau. Labai dažni atvejai, kai ieškovas prašo didesnė sumos, tačiau teismas priteisia mažesnę.“
Ji skaičiavo, kad pats bylinėjimasis irgi gali atsieiti labai įvairiai. Tą lemia ne tik bylos trukmė ar išlaidos advokatui, galinčios siekti ir 500, ir kelis tūkstančius eurų.
Išlaidos priklauso ir nuo nuostolių dydžio, nes nuo jo valstybei yra mokamas žyminis mokestis (apie 3 proc.); teismo ekspertizė gali kainuoti 500–1 tūkst. eurų; ir pan., vardijo pašnekovė.
Kada atlygins kaimynas, kada – draudimas
„Draudimas.lt“ žalų grupės vadovas aiškino, kad būsto draudimas apdraudžia patį butą (sienas, vidaus įrengimus, baldus, techniką ir pan.). Jei asmuo pasirenka, yra draudžiama ir civilinė patalpų savininko atsakomybė.
Jeigu civilinę atsakomybę apsidraudęs asmuo yra kaltas dėl kaimynų turto apgadinimo, jis gali registruoti įvykį draudimo kompanijoje, kuri tiksliai įvertintų žalą ir išmokėtų išmoką: „Taip dažniausiai ir nutinka esant, pvz., kaimyno apliejimo situacijai.“
Pasak G. Stučkos, jeigu kaltininkas vis tik neturi civilinės atsakomybės ar apskritai jokio draudimo, bet draudimą turi nukentėjęs asmuo, jam žalą atlygina jo paties draudimo bendrovė.
Tačiau tokiu atveju bendrovė mėgins išmokėtą žalą išsiieškoti iš kaltininko: „Jeigu kaltininkas neturi savo draudimo, nuostolius privalės padengti iš savo kišenės.“
O, jeigu nė viena šalis neturi draudimo ir kaltininkas nesutinka geranoriškai atlyginti nuostolių (suremontuoti trūkusių sienų; užsakyti minkštųjų baldų, cheminio užuolaidų valymo ar pan.), vienintelis kelias – nukentėjusiajam kreiptis į teismą.
Vis tik pašnekovas pridūrė – jeigu įvykis yra akivaizdus, o padaryta žala – neginčijama, atsakomybės klausimas dažniausiai gali būti išspręstas ir ne teismo keliu, o taikos sutartimi tarp šalių (kartu – ir draudimo kompanijos) dėl nuostolių atlyginimo.
Įspėja, kad draudimas atlygins ne visada
G. Stučka atkreipė dėmesį, kad draudimo bendrovės nusimato nedraudžiamuosius įvykius.
O įprastai civilinė atsakomybė dėl statybos darbų vykdymo nėra draudžiama, kadangi tai – padidintos rizikos darbai, apie kuriuos reikia iš anksto informuoti draudimo kompaniją.
„Tam reikalui sudaromos atskiros „Statybos darbų“ draudimo sutartys, apimančios rizikas, kylančias dėl tokių darbų vykdymo.
Todėl visada rekomenduojame palyginti skirtingų draudimo bendrovių sąlygas, su jomis susipažinti ir išsiaiškinti, ar tokio pobūdžio įvykis bus atlyginamas pagal sudaromas draudimo sąlygas“, – dėstė „Draudimas.lt“ atstovas.
Jis paminėjo, kad visos draudimo sutartys galioja tik dėl tų įvykių, kurie nutiko draudimo galiojimo metu. Taigi klientas negali tikėtis, kad skubiai apdraudęs apgadintą turtą gaus iš bendrovės draudimo išmoką.
„Jeigu sudarant sutartį draudžiamas objektas jau turėjo defektų, tai draudimo kompanija atlygintų tik proporcingą dalį nuostolio, t. y. tiek, kiek situacija pablogėjo.
Draudimo bendrovės turi daug instrumentų, kaip patikrinti, ar žala atsirado „šviežiai“, ar egzistavo jau kurį laiką“, – patikino G. Stučka.
Jis pridūrė, kad bandant apgaulės būdu pasinaudoti draudimu gali grėsti baudžiamoji atsakomybė dėl dokumentų klastojimo ar neteisėto praturtėjimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
