„Galimai su asmens duomenų apsauga ir nebūtų problemos, jeigu nė viename tame (viešinamame – BNS) pavadinime nebūtų panaudoti asmens duomenys, pavyzdžiui, vardas pavardė, tarkime vardenio pavardenio individuali įmonė“, – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) trečiadienį aiškinantis situaciją dėl Lietuvos verslo ryšių su Rusija teigė ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyresnioji patarėja Asta Godienė.
„Jeigu tame sąraše tokių įmonių nebus, tai iš asmens duomenų pusės neturime jokių įžvalgų, kaip tai galėtų pakenkti“, – pridūrė ji.
Ministerijos vyriausiasis patarėjas Darius Trinkūnas atmetė verslo argumentus, kad paviešinus įmones, turinčias ryšių su Rusija, būtų atskleista komercinė paslaptis.
„Komercine paslaptimi saugoma ta informacija, kuri pažymėta kaip komercinė paslaptis. Labai abejoju, ar muitinei teikiamos deklaracijos ir jose nurodomi duomenys yra žymimi žyma „komercinė paslaptis“, – svarstė ministerijos atstovas.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas sako, kad muitinei įmonių teikiama informacija yra laikoma paslaptimi ir jos be įmonės leidimo platinti negalima.
Muitinės departamento Teisės skyriaus vedėja Lina Markevičienė nurodė, kad informacija apie įmones muitinė gali keistis tik bendradarbiaudama su kitomis valstybės institucijomis atliekant patikrinimus arba procesinius veiksmus.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad reikia ieškoti būdų, kaip viešinti informaciją apie su Rusija sąsajų turinčias įmones.
„Jeigu tu prekiauji su Rusija ir tai (prekybos faktas – BNS) yra komercinė paslaptis, tai šioje vietoje tiktai galime pasitvarkyti teisinę bazę, kad to nebūtų“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis teigė, kad ryšių su Rusijos rinka turi apie 260 lietuviškų įmonių.
