Praėjusi savaitė - lyg atokvėpis po naujienų atakos. JAV vėsta masinis nerimas dėl labiausiai pažeidžiamos paskolų grupės – „subprime“. Krizė kol kas nepersimetė į kitus sektorius. Tiesa – bankrutavusių skolintojų skaičius nemažas. Šaltakraujų cinikų manymu – nieko tokio neatsitiko, nes „subprime“ paskolos - cikliškas verslas. Kaip daržovių auginimas, laivininkystė ir pan.
Latvijoje slūgsta psichologinė įtampa, tačiau kritinė būklė išlieka. Svarbiausių pasaulio palūkanų normų reguliuotojai dar nenusiteikę švaistytis augimo ribojimais. Bet vienas klausimas tebekirba: ar iš tikrųjų nekilnojamojo turto krizė gali sukelti visos ekonomikos krizę. Atlėgus pirmajam išgąsčiui dabar dėl to kryžiuojamos ietys.
Pirmadienis nustebino labai maža apyvarta ir palyginus dideliu sandorių skaičiumi – 526. Brangusių ir pigusių akcijų santykis – 12/16. Kita keistenybė – „Snaigės“ (SNG1L) kaina po 3 smulkių sandorių kilo net 4,55 proc. Kita nelikvidi pozicija - Lietuvos elektrinė (LEL1L) su 40 269,53 apyvartą kainą pakėlė net 9,65 proc. Panašiai buvo testuojamos ir kitos apleistos pozicijos.
Kai kas dar pasyviai pirko TEO (TEO1L), bet kaina neįveikė 1,73 lygmens. Populiari buvo ir Šiaulių banko (SAB1L) pozicija.
Antradienį brangusių ir pigusių akcijų santykis – 9/18. Didžiausi apyvarta buvo SAB1L akcijomis. Antra Ūkio banko (UKB1L), rimstanti TEO1L – trečioje vietoje. Gana smulkūs investuotojai. Krito SNG1L. Gana didelė, palyginus buvo LDJ1L apyvarta – turbūt įtakos turėjo antkainių ribojimo įstatymas.
Tęsėsi nelikvidžių pozicijų testavimo tendencija. Seimui pristatytas Lietuvos banko pranešimas apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, banko funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę.
Trečiadienį brangusių ir pigusių akcijų santykis – 5/18. Apyvarta be tiesioginių sandorių – 9,6 mln. litų. Toliau kilo SNG1L. Gal tikimasi palankaus smulkiesiems akcijų supirkimo? Didžiausi apyvarta buvo SAB1L akcijomis, antra UKB1L, rimstanti TEO1L – trečioje vietoje.
Ketvirtadienį brangusių ir pigusių akcijų santykis – 23/4. Apyvarta be tiesioginių sandorių – 7,1 mln. litų. Pagal apyvartą į priekį išsiveržė TEO1L akcija.
Penktadienį brangusių ir pigusių akcijų santykis – 20/8. Apyvarta be tiesioginių sandorių – 11,3 mln. litų. Klaipėdos naftos (KNF1L) kilimui biržoje įtakos turėjo žinios apie produktotiekio tiesimą į Klaipėdą iš Mažeikių. Staigiai kilo „Lietuvos energija“ (LEN1L) – matyt, dėl naujos strateginės įmonės kūrimo planų. Nors apie tai buvo skelbta daugiau nei prieš savaitę, bet matyt įtakos turėjo didesnė antraštė. Kol kas, greičiausia, pozicijas užsiėmė smulkieji.
Šią savaitę investuotojai plūdo į Šiaulių banko pozicijas. Prieš šį sujudimą nublanko netgi prekyba TEO1L ir UKB1L. Greičiausiai dėmesys – spekuliatyvus. Po tokio antplūdžio galima tikėtis smarkoko kritimo prieš pat ir po akcininkų susirinkimo.
Lietuvoje pamažėl tramdomos įsisiautėjusios energetinės monopolijos ir jų vietininkai. Lietuvos dujos (LDJ1L) krenta. Tai rodo, kad veiksmai riboti viršpelnius gan įtikinami. LDJ1L kritimas nuo mėnesio pradžios – 10,03 proc., per savaitę - 2,97 proc.
OMXV indekso pokytis per savaitę nežymus – krito 0,06 proc.
Septyni burbulo ratai
Analitikai jau visai nusikamavo kalbėdami apie burbulus ir nesubalansuotą augimą, BVP ir perkaitimą. Atlėgus pirmajam išgąsčiui ir nesulaukus totalinės griūties, pasitelkiami klasikai ir diskusijos virsta fundamentaliomis.
Diskusijos apie rizikingų paskolų teikėjų bankrotus beveik peršoko į keinsistų – monetaristų ginčo vėžes. Valstybės kišimosi šalininkai - vienas aršiausių – Nouriel Roubini, kaltina centrinį banką menku NT paskolų reguliavimu (?). Liberalios rinkos šalininkai savo ruožtu kaltina centrinį banką pernelyg ilgai mažinus palūkanų normą, o valstybės kišimosi šalininkus – siekiu diskriminuoti gyventojus su menkomis skolinimosi galimybėmis.
Tik niekas, berods, dar nesiginčija dėl kiekvienos krizės atveju cikliškai išpopuliarėjančio ekonomisto Hymano Minsky tirtų burbulo fazių. Jos septynios:
Poslinkis
Netikėtas iššūkis. Gali būti - nauja technologija, didelis palūkanų normos pokytis. Pasikeičia požiūris į kurį nors ekonomikos sektorių ir jo galimybes.
Augančios kainos.
Sektoriuje, kuriame įvyko permainos, auga kainos. Pokyčiai vis labiau pastebimi. Pradeda plūsti investuotojai.
Lengvas kreditas arba „pigūs pinigai“
Vien augančių kainų nepakanka. Kiekvienai finansinei krizei reikalingi degalai. Šiuo atveju – pigus kreditas. Be jo negali būti spekuliacijų. Be pigaus kredito negali įsijungti daug dalyvių – tai bilietas į burbulą. Dažnai naują kreditą paskatina naujų finansinių įrankių atsiradimas.
Spekuliacija. Hiperprekyba.
Lengvo kredito pasekmė – spekuliacijos. Jų mastas. Spekuliacijos sukelia perkamų aktyvų trūkumą ir dideles apyvartas, likvidumą. Kainos didėja ir nusirėžiamas lengvas pelnas. Plūsta vis nauji dalyviai ir kainos tampa nebekontroliuojamos. Augančios kainos skatina neprotingus, godžius ir desperatiškai nusitekusius eiti į rinką. Anksčiau įsigiję parduoda naujai įžengusiems.
Bumas baigiasi. Pabaigos pradžia.
Kai kas pradeda kalbėti, kad burbulas toliau augti nebegali. Bet realybė rodo ką kitą – kainos tebekyla („butai brangs“). Pavėlavusieji į burbulo pradžią graužiasi dėl praleistos galimybės: vieni ir toliau lieka nuošaly save keikdami, kiti gi puola į katilą, manydami kad dar nevėlu ir „sudega“. Skolintis tampa sunkiau.
Rinkos žinovų (insiders) pasitraukimas
Žinovai, verslo senbuviai, pradeda trauktis ir išsiiminėti grynuosius pinigus - fiksuoti pelnus. Paprastai stengiasi dingti nepastebėti. Bet juos kartais gali pastebėti kai kurie naujokai (outsiders) ir sekti paskui.
Baimė ir panika. Pokšt!
Kai kada išėjimo panika persiduoda kitiems rinkos dalyviams. Kai kada – keičiasi finansavimo sąlygos, palūkanų norma ir pan. Bet kokiu atveju, po euforijos seka panika ir baimė. Naujokai bando išsiparduoti, bet mažai kas perka – krenta kainos ir kreditas senka, kaupiasi nuostoliai, išeiti iš spekuliacinės rinkos vis sudėtingiau. Viltys pasipelnyti subliūkšta.
Ši schema - tarsi pagreitintas filmas. Realybėje pokyčiai kur kas subtilesni ir ilgiau trunkantys, o ir judesiai ne tokie kampuoti.
Pone Greenspanai...
Šen bei ten pasigirsta nepatenkintųjų buvusio JAV centrinio banko vadovo komentarais balsai. Savo uždegančiomis kalbomis apie krizę Greenspanas pernelyg veikia rinkos dalyvius. Galiausiai, jo pranašavimai, kad nekilnojamo turto krizė persimes į kitus sektorius, neišsipildė.
Nemažai fondų valdytojų yra labai nepatenkinti, kai tokie pranašavimai tirpdo jų sudaromus vertybinių popierių portfelius.
Infliacija, infliacija
Jei kam sunku stebėti kainų indekso subtilybes, tas gali pasirinkti Zimbabvę. Pasaulio bankas prognozuoja 4000 proc. metinę infliaciją. Verslo susitarimus galima sudaryti tik prieš kelias valandas, o centrinio banko pinigų spausdinimo mašina buvo sustojusi dėl to, jog pritrūko užsienio valiutos popieriui ir rašalui apmokėti.
Estijos finansų ministras padidino infliacijos prognozę – iki 4,9 proc. 2007 m. (buvo 3,9 proc.) ir iki 2010 m. nesitiki atitikti Mastrichto kriterijų.
„Danske Bank“ apžvalgos apie Baltijos šalis jau nuolat baigiamos taip: „We continue to strongly recommend investors to increase hedging of currency risks in all three Baltic States.“
Slovakai – pokšt ir revalvavo savo koruną euro atžvilgiu. Svarbiausia, kad viskas buvo padaryta „legaliai“ – apie sprendimą pranešė Europos Komisija. Sprendimas sukėlė nemažai diskusijų apie tai kas galima vieniems ir draudžiama kitiems.
Japonijos bankas antradienį paliko tą pačią palūkanų normą – 0,5 proc. FRB nepakėlė 5,25 palūkanų normos. Šie sprendimai suteikė optimizmo akcijų rinkoms.
„The Wall Street Journal“ nemokantiems interpretuoti FRB užuominų, atskleidžia šios kalbos subtilumus ir reikšmingus nutylėjimus. Periodiška semantine analizė nepatikliesiems.
Atimkit žaislą iš Kim Jong Ilo
Jau kelintą kartą pasirodo žinia, kad Šiaurės Korėja nebegalės įsigyti vyno, kvepalų, lenktyninių žirgų ir kitų prabangos prekių. Ar atras nuožmių komunistų grietinėlė substitutų šioms prekėms? O gal komunistų elitas dar labiau susiskaidys į lygius ir lygesnius?
Šiaip ar taip – įdomus eksperimentas. Tik vargu ar prabangos prekių trūkumas bus pakankamas pretekstas baigti valdžius.
Virtualaus portfelio akcijos po savaitės pagaliau pakilo. Net pradėjome svajoti apie tai, ko greitai neteks Šiaurės Korėjos valdantieji.
