Socialines apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Vytautas Šilinskas pirmadienį BNS teigė, jog abi pusės tvirtai laikosi savo nuomonės ir, atrodo, nėra pasiryžusios siekti kompromiso. Anot jo, šalys galėtų sutarti dėl didesnės nei verslo siūlomos 1016 eurų ir mažesnės nei profsąjungų siūlomos 1070 eurų MMA.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, šiuo metu verslui sunku susidoroti su sunkia ekonomine situacija, o LB pasiūlymas MMA didinti dviem etapais būtų puikus kompromisas.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad reikėtų laikytis tarybos prieš kelerius metus pasiekto susitarimo ir MMA nuo kitų metų sausio didinti iki 1070 eurų, kad ji sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Lietuvos bankas (LB) gegužės pradžioje siūlė kitais metais minimalų atlygį didinti 15,7 proc. iki 1069,5 euro (prieš mokesčius), kad būtų pasiektas 50 proc. MMA ir VDU santykis.
Tačiau atsižvelgdamas į ekonominę situaciją LB pasiūlė alternatyvą – 2025 metais minimalią algą didinti 10 proc. iki 1016 eurų, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų.
Šiuo metu MMA siekia 924 eurus ir sudaro apie 45 proc. VDU.
Galutinį sprendimą dėl MMA priima Vyriausybė, tačiau jei Trišalei tarybai pavyksta susitarti – į jos rekomendacijas atsižvelgiama.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu iki MMA – 924 eurų per mėnesį – uždirba apie 110 tūkst. žmonių – 9 proc. visų dirbančiųjų. Tačiau šis dydis dažnai lemia ir kitų darbuotojų atlyginimus.