Šiauriausios iš „trijų Baltijos sesių“ – Estijos – sostinė, priešingai, nei Vilnius, klesti: būriai turistų džiaugiasi išvystyta susisiekimo sistema, o besiplečiančiame jūrų uoste kasdien prisišvartuoja keli kruiziniai laivai
Estijos turizmo departamento duomenimis, šiais metais Taliną jau aplankė 200 tūkst. svečių iš įvairių šalių. 50 proc. sudaro rusų turistai.
„Itin daug turistų atvyksta kruiziniais laivais. Kadangi jie prisišvartuoja greta senamiesčio, svečiai būtinai aplanko parduotuves, muziejus, apsistoja viešbučiuose“, – sakė visuomeninės organizacijos „Talinas 2011“ atstovė spaudai Olga Grigorjeva.
Ypač daug turistų atvyksta iš Sankt Peterburgo ir Helsinkio. Net dienos metu kavinės, restoranai pilni lankytojų, o viešbučiuose apsigyvena būriai atvykėlių.
„Nespėjame suktis. Kasdien apgyvendiname kelis šimtus svečių. Niekada nesiskundėme, kad pas mus tuščia. Visi palieka kuo geriausius įrašus svečių knygoje“, – sakė viešbučio „Bern“ administratorė Pille Wainke.
Tiesa, turistai iš Maskvos, anksčiau gyvenę kitame viešbutyje, stebėjosi, jog ten nekeitė patalynės kasdien.
Pora, anksčiau lankiusis Vilniuje, gyrė Taliną patrauklumu: „Vilnius paskutiniais metai labai nuskurdo, ištuštėjo, nepažinau miesto, kai buvau kovą. Talinas visai kas kita – jis gyvas, čia šviesu, o ir kainos negąsdina“.
Turistus Taline žavi senamiestis, sutvarkyta infrastruktūra ir grindiniai. Keliai ir šaligatviai neišklypę net atokiose rajonuose.
Autobusų terminalas
Sutvarkytas Taline ir susisiekimas. Miesto centre įrengtas autobusų terminalas, primenantis metro stotį. Ten kas minutę privažiuoja naujutėlaičiai autobusai, gabenantys keleivius į įvairius miesto rajonus.
Bilieto kaina – 0,69 euro ( 1,85 lito). Spalvingą juostelę, atstojančia kelionės dokumentą, pakanka įdėti į skaitytuvą, nereikia žymėti. Autobusai švarūs ir jaukūs. Tiesa, vietos gyventojai skundžiasi, jog transporto priemonės kiek per mažos, tad piko metu ne visi keleiviai sutelpa.
Taline nematyti mikroautobusų, kurie kitur – greičiausia susisiekimo priemonė. Galbūt todėl ten ir taksi ne itin pigūs. Už tokį atstumą, už kurį Vilniuje sumokėtumėte apie 10 litų, Estijos sostinėje teks pakloti 15 litų (beveik 5 eurus).
Puikus susisiekimas ir su kitais užsienio miestais. Pavyzdžiui, į Vilnių per Rygą kasdien išvyksta trys – penki autobusai,bet daugiausia keleivių važiuoja į Rygą. Kažkodėl Vilnius nėra toks patrauklus. Tiesa, iš Vilniaus autobusas „Lux Express“ surenka pilną saloną.
Kainos kandžiojasi
Vietos gyventojai skundžiasi, kad kainos yra pernelyg didelės, palyginti su atlyginimais. Vidutinis estas uždirba iki 400 – 600 eurų per mėnesį. Kvalifikuoti specialistai – iki kelių tūkstančių eurų. Žurnalistai – apie 500 eurų per mėnesį.
Kavos puodelis kainuoja nuo 1,50 euro (4 litai) iki 3,5 euro (10 litų), sulčių stiklinė – 1,60 euro (4,20 lito). Baltos mišrainės indelis – 3,50 euro (13 litų), maža pica – 9 eurai (apie 28 litus), pakelis varškės – 2,5 euro (maždaug 7 litai), vyriškas džemperis – nuo 100 iki 105 eurų (300 – 400 litų), puskojinės – nuo 5 iki 7 eurų (15 – 25 litų).
„Galiu sau leisti maitintis normaliai, bet reikia labai derintis prie šeimos biudžeto“, – sakė Inessa Pekonnen. Jos nuomone, norint patenkinti visus šeimos poreikius, reikia uždirbti apie 1500 eurų per mėnesį.
Bedarbiams geriau nei Lietuvoje
Tiesa, Taline bnedarbo lygis itin mažas. Iš 10 pakalbintų vyrų nuo 25 iki 45 metų – visi dirbo. Buvę policininkai, kurie iškrito iš sistemos dėl to, kad nemokėjo valstybinės kalbos, dabar pluša fabrikuose, vežioja prekes.
„Nenorėjau pasilikti policijoje, kur labai mažos algos. Nors estų kalbą moku puikiai. Dabar dirbu tolimųjų reisų vairuotoju, tad uždirbu pakankamai“, – sakė Viktoras Goriačevas, buvęs aukštas policijos pareigūnas kovai su ekonominiais nusikaltimais.
Estijos Nedarbo kasos (atitinka Lietuvos Darbo biržą) duomenimis, dabar šalyje yra beveik 95 tūkstančiai bedarbių. Nedarbo lygis, palyginti su pernai metais, sumažėjo nuo 14,6 iki 14,5 proc.
Priešingai nei Lietuvoje, kur bedarbio pašalpa mokama tik pusę metų, Estijoje – devynis mėnesius. Po to bedarbiams siūloma atlikti praktiką ir pradėti savo verslą. Šiais metais įsidarbino jau 4 tūkst. gyventojų.
Paklausios specialybės – pardavėjai, prekybos konsultantai ir atstovai, virėjai, barmenai, padavėjai, vadybininkai, marketingo ir pardavimų vadovai, siuvėjai, elektrotechnikos surinkėjai, vairuotojai, mokytojai ir gydytojai.
Išplaukia keltais
Nepaisant gerėjančių gyvenimo sąlygų, Estijos gyventojai vyksta dirbti į Suomiją, Švediją, Norvegiją. 34 metų Aleksejus tvirtino, kad kasdien į šias šalis išplaukia pilnutėliai keltai. „Dirbu Suomijoje statybose. Gaunu iki 15 eurų per valandą. Tuo tarpu patys suomiai uždirba iki 25 eurų.Tai neteisinga, bet ką darysi. Noriu užsidirbti dviejų kambarių butui, kurio vertė siekia apie 100 tūkst. eurų (348 tūkst.litų).
Jaunuolis gyvena dviejų laiptinių name, bute – du žmonės. Į darbą ir iš jo darbdavys nuveža bei atveža. Tiesa, vaikinas užsimena, kad dėl itin didelio krūvio jo ūgis nuo 1,90 sumažėjo iki 1,87, o svoris nukrito dvigubai.
Nijolė Biksmann Stabingytė
