Vis garsiau kalbant apie visišką rusiškos energijos šaltinių boikotą, Europos Komisija (EK) su Tarptautine energetikos agentūra (TEA) pasidalijo naujausiu planu, kaip būtų galima suduoti skaudų kirtį Rusijos ekonomikai.
9 veiksmų planas gyventojams
Pateiktas 9 veiksmų planas kiekvienam ES gyventojui leidžia ne tik sumažinti Europos priklausomybę nuo rusiškos energijos, bet taip pat ir sutaupyti.
Paviešintoje ataskaitoje sakoma, kad kiekvienas namų ūkis, sumažindamas išlaidas už energiją, vidutiniškai galėtų į savo kišenę įdėti daugiau kaip 450 papildomų eurų per metus.
Be to, jei visi ES gyventojai laikytųsi pateiktų rekomendacijų ne tik namuose, bet ir darbo vietoje, per metus būtų sutaupyta 220 mln. barelių naftos, tad iš viso būtų galima užpildyti 120 supertanklaivių.
Tuo metu dujų būtų sutaupyta apie 17 mlrd. kubinių metrų, būtent tiek energijos pakaktų 20 mln. namų šildymui.
Pagrindiniai žingsniai, kurie leistų sutaupyti ir sumažinti rusiškos energijos suvartojimą, yra šie:
-
Mažiau šildyti namus, rečiau naudoti oro kondicionavimo sistemą. Pastebima, kad vidutinė šildymo temperatūra Europos gyventojų namuose neretai būna didesnė kaip 22 laipsniai, tačiau kiekvienas asmuo galėtų jaustis komfortabiliai ir prie 19 ar 20 laipsnių šilumos. Sumažinus bent 1 laipsniu temperatūrą, būtų sutaupoma 7 proc. energijos, tad metinėje sąskaitoje galėtų būtų papildomai sutaupoma daugiau kaip 70 eurų. Be to, nustatant oro vėdinimo sistemą 1 laipsniu šilčiau, būtų sunaudojama 10 proc. mažiau elektros energijos, tad per metus būtų sutaupoma apie 20 eurų.
REKLAMAREKLAMA -
Sureguliuokite katilo temperatūrą. Daugelyje naujoviškų katilų galima pakoreguoti nustatymus, siekiant padidinti efektyvumą ir sutaupyti iki 8 proc. energijos. Tinkamai sureguliavus katilo temperatūrą, būtų sutaupoma apie 100 eurų.
-
Dirbkite iš namų. Vidutiniškai ketvirtadalis ES gyventojų automobiliu iki darbo vietos važiuoja apie 15 kilometrų, tačiau pastebima, kad apie trečdalis darbų ES gali būti atliekami namuose. Skaičiuojama, kad, dirbant 3 dienas per savaitę iš namų ir neišleidus papildomų pinigų kurui, būtų sutaupoma 35 eurai per mėnesį.
REKLAMAREKLAMAREKLAMA -
Naudokitės automobiliu ekonomiškiau. Daugelis gyventojų automobiliu važiuoja vieni, todėl patariama keliauti kartu su draugais ar kaimynais. Be to, patariama atsižvelgti ir į tai, kokia temperatūra yra nustatyta automobilio oro kondicionavimo sistemoje – jeigu pučiamas šaltas oras karštos dienos metu, tada kuro sąnaudos padidėja.
-
Greitkeliuose važiuokite lėčiau. Važiavimas dideliu greičiu nėra ekonomiškas, todėl transporto priemonė sunaudoja gerokai daugiau kuro. Teigiama, kad jeigu greitkeliuose greitis būtų sumažinamas bent 10 km/val., tada gyventojai sutaupytų apie 60 eurų per metus.
REKLAMA -
Sekmadienį palikite savo automobilį namuose. Miestai turėtų atsisakyti automobilių naudojimo sekmadieniais, o vietoje to gyventojai, jeigu tik yra įmanoma, turėtų pasirinkti alternatyvias transporto priemones.
-
Eikite arba važiuokite dviračiu. Maždaug trečdalis kelionių automobiliu ES teritorijoje yra trumpesnis nei 3 kilometrai. Naudojantis ekologiškomis transporto priemonėmis, nepakliūsite ne tik į spūstis, sumažinsite oro taršą, bet taip pat ir sutaupysite.
REKLAMA -
Naudokitės viešuoju transportu. Jeigu yra galimybė naudotis viešuoju transportu, o ne automobiliu, tuomet tokiu būdu taip pat būtų sutaupomas kuras. Tiesa, pastebima, kad kai kuriuose miestuose viešieji transportai gali būti perpildyti.
-
Vietoje lėktuvo rinkitės traukinį. Šalių, kurios turi itin greitus traukinius ir išvystytą infrastruktūrą, gyventojams patariama keliauti ne lėktuvu, bet traukiniu.
REKLAMAREKLAMAREKLAMA
Yra sričių, kur Lietuva neatliko namų darbų
Vertindama Europos pateiktas gaires gyventojams, „Invl Asset Management“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad šiuo metu energijos tiekėjų nustatomos kainos yra itin padidėjusios. Todėl veiksmų planas, galintis padėti sumažinti priklausomybę nuo Rusijos išteklių, yra sveikintinas žingsnis.
„Energetikos išteklių kainos yra ypač išaugusios ir tai veikia ne tik makroekonominiu lygiu, bet ir tiesiogiai kiekvieną iš mūsų. Visiškai natūralu, kad ne tik vedami nurodytų gairių, bet ir valdydami asmeninius finansus keičiame savo elgseną, atitinkamai prisitaikome.
Jeigu kainos už energija ilgą laiką išlieką didelės, tada prasideda negrįžtami procesai. Tiek verslai, tiek gyventojai pradeda koreguoti savo elgseną, naudoti kuo mažiau iškastinio kuro. Tokiu atveju žaliavas eksportuojančių šalių reikšmė pradeda reikšmingai trauktis. Panašu, kad tokia situacija jau vyksta, tad tikrai sveikintina. Kuo labiau pakeisime savo elgseną, pasirinkimus, Rusijos įtaka gerokai sumenks“, – komentavo ekonomistė.
Visgi I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad Lietuva vis dar nėra iki galo atlikusi visų namų darbų, galinčių padėti dar labiau atitolinti priklausomybę nuo tokių valstybių kaip Rusija.
„Yra sričių, kur Lietuva nėra atlikusi namų darbų. Iš vienos pusės mes tikrai galime pasidžiaugti, kad turime Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir tokiu būdu užtikriname savo energetinį saugumą, kita vertus, mes labai vangiai stumiamės įgyvendindami renovacijos procesus.
Šiuo metu išbrangus dujoms, tai labai skaudžiai kerta gyventojai, nes per kiauras sienas šis energetinis išteklius naudojamas labai neefektyviai. Būtų labai smagu matyti būtent šioje srityje reikšmingą proveržį, kad tai taip pat pasitarnautų Lietuvos energetinio intensyvumo mažinimo srityje“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Keisti leistino greičio greitkeliuose neplanuoja
Nors viešojoje erdvėje buvo aktyviai diskutuojama apie tai, kad galbūt Lietuvai vertėtų apsvarstyti, ar greitkeliuose neturėtų būti mažinimas leistinas greitis tam, kad vairuotojai sunaudotų mažiau rusiškos naftos, visgi Susisiekimo ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad keisti greičio ribų nėra numatoma.
Susisiekimo ministerija teigia, kad darnus judumas Lietuvoje yra vienas iš tikslų, kuriam skiriamas atskiras dėmesys, be to, viliamasi, kad gyventojai dažniau dirbs iš namų.
„Skatiname darnų judumą Lietuvoje ir įgyvendiname įvairias priemones, kurios ragintų gyventojus kasdienėms kelionėms mažiau naudotis savo automobiliu ir dažniau rinktis viešąjį transportą, dviračius ar kitas bemotores transporto priemones, ėjimą pėsčiomis, taip pat daug dėmesio skiriama elektromobilumui skatinti, Lietuvos miestai rengia ir įgyvendina darnaus judumo mieste planus. Šioms priemonėms įgyvendinti yra skiriamos Europos Sąjungos fondų lėšos.
Dėl COVID-19 pandemijos nemaža Lietuvos gyventojų dalis pastaraisiais metais bent dalį laiko dirbo iš namų. Tikėtina, kad tai turės įtakos darbo organizavimui ateityje ir panaši tendencija išliks“, – teigiame atsiųstame komentare.
