Beveik prieš metus įsigaliojusi pareiga visoms transporto priemonėms Lietuvoje turėti unikalų koda, kuris tik tada leidžia parduoti ar registruoti automobilį, atskleidė, kad tikrai ne visi automobilių prekeiviai yra sąžiningi pirkėjų atžvilgiu.
Iki šiol dalis automobilių pardavėjų stengiasi sudaryti fiktyvius sandorius ir taip siekia nuslėpti dalį mokesčių. Sukčiauti dažniausiai bandoma pasitelkiant užsienietiškas pirkimo sutartis, kitaip dar vadinamus „kauferius“.
VMI Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė aiškina, kad nuo sukčiaujančių prekeivių nukenčia ne tik transporto priemonės pirkėjai, bet ir sąžiningi verslo atstovai.
Be to, pasak VMI atstovės, SDK naudojimas, leidžiantis nustatyti asmenis, siūlančius parduoti automobilius, taip pat automobilių markę, kėbulo numerį ir siūlomą transporto priemonės kainą, apsunkino galimybę pardavėjams pasitelkti ilgai naudotas gudrybes.
„Vis daugiau transporto priemonių pardavėjų veiklą ima vykdyti legaliai – palyginti 2021 ir 2022 metų kovo mėnesio duomenis, fizinių asmenų, įregistravusių automobilių prekybos veiklą, skaičius išaugo 22 proc. (nuo 3102 iki 3784), juridinių asmenų – 4,9 proc. (nuo 7020 iki 7361).
Palyginti su 2020 m., pernai naudotų automobilių prekybos veiklą vykdančios įmonės, į kurias buvo nukreiptos VMI kontrolės priemonės, sumokėjo 2,4 karto (5,5 mln. eurų) daugiau mokesčių“, – skaičiavo K. Jakštienė.
Pradėti 3 ikiteisiminiai tyrimai, 1 tūkst. pirkėjų išsiųsti klausimynai
VMI atstovė pasakoja, kad specialistai yra nukreipę itin didelį dėmesį į nesąžiningus automobilių prekeivius, kurie naudoja „kauferius“, be to, daugiau kaip 1 tūkst. pirkėjų sulaukė papildomų klausimų.
„VMI didelį dėmesį skiria sandorių, kuomet automobilis įregistruotas Lietuvoje pagal užsienietišką pirkimo pardavimo sutartį, analizei. Daugiau kaip 1 tūkst. pirkėjų VMI išsiuntė klausimynus, dalį kvietė pokalbiui išsiaiškinti automobilio įsigijimo aplinkybes ir patikrinti, ar transporto priemonę iš tiesų tiesiogiai pardavė dokumentuose nurodytas užsienio šalies pilietis.
Pagal surenkamą informaciją vis daugiau nelegalios prekybos transporto priemonėmis atvejų perduodama teisėsaugos institucijoms – per pastaruosius 2 mėnesius pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai, dar dvi situacijos vertinamos“, – aiškino specialistė.
Atvejų, kai automobilių prekeiviai „kauferius“ pasitelkia siekdami sumokėti mažiau mokesčių į valstybės biudžetą, yra ir daugiau, o kai kada į tai būna įvelti ne tik įmonių vadovai, bet ir patys darbuotojai.
„Skelbimai interneto portaluose atskleidė įmonę, bandžiusią nuslėpti dalį pajamų, gautų iš prekybos naudotais automobiliais. Bendrovės darbuotojas pardavė automobilį gyventojui pateikdamas pasirašyti suklastotą „kauferį“.
Nors tiek pats darbuotojas, tiek įmonės vadovas teigė, kad tokio automobilio įmonė neturėjo, tačiau nustatyta, kad transporto priemonės pardavimo skelbimą patalpino įmonėje dirbantis asmuo“, – kalbėjo K. Jakštienė.
Nuslėpti automobilio tikrosios vertės gali ir nepavykti
Siekiant išsiaiškinti, ar asmenys tinkamai vykdo su SDK susijusius reikalavimus, šiuo metu yra vykdomos patikros keliuose, automobilių stovėjimo aikštelėse, internetiniuose portaluose, taip pat bandoma nustatyti pardavimo metu dalyvaujančius tarpininkus.
Pašnekovė paaiškina, kad ne ką mažesnis dėmesys artimiausiu metu bus skiriamas ir asmenims, kurie klastoja automobilio vertę.
„Siekiant užkirsti kelią fiktyvių kainų deklaravimui planuojama vertinti ne tik Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos duomenis, tačiau pasitelkti ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ transporto priemonių privalomų techninių apžiūrų medžiagą, „Emprekis“ žinyne nurodomų Lietuvos rinkoje parduodamų transporto priemonių rinkos kainas, skelbimų portaluose, socialinio tinklo „Facebook“ grupėse skelbiamas parduodamų transporto priemonių rinkos kainas.
Apjungus minėtus duomenis, planuojama vykdyti rizikingų mokesčių mokėtojų, automobilių pardavimo dokumentuose galimai sumažinančių pardavimo kainą, stebėseną ir kontrolę“, – tv3.lt portalui sakė VMI specialistė.
Viena iš priemonių – pirkimo imitavimas
Jeigu automobilio pardavėjas skelbime nenurodo jokių identifikacinių duomenų, pavyzdžiui, valstybinių transporto priemonės numerių, automobilio kėbulo numerio (VIN kodo – aut. past.), toks asmuo gali sulaukti netikėto skambučio.
Skelbimuose nesant identifikacinių duomenų, yra pasitelkiamos kitos įvairios priemonės transporto priemonės ir jos savininko identifikavimui, tokios kaip kontrolinis skambutis, pirkimo imitavimas, asmens identifikacija pagal telefono numerį ir panašiai.
Paminėtina, kad VMI vertina pardavimo skelbimus, kuriuose nėra nurodytas privalomas SDK“, – kalbėjo K. Jakštienė.
Keliuose ir aikštelėse surašyta beveik 200 protokolų
VMI duomenimis, patikrinimų aikštelėse ir keliuose metu pastebima, kad transporto priemonių, turinčių SDK, dalis didėja, taip pat mažėja skelbimų apie parduodamas transporto priemones, kuriuose būna nurodomas melagingas SDK.
Lyginant šių metų sausio–vasario mėnesius keliuose atliktų patikrinimų rezultatus su pernai metų gegužės mėnesiu, kuomet įsigaliojo naujoji tvarka, transporto priemonių skaičius, turinčių SDK, išaugo nuo 56 proc. iki 82 proc., automobilių pardavimo aikštelėse – nuo 60 proc. iki 92 proc.
Po įvykdytų patikrinimų keliuose ir aikštelėse metu nustatytų pažeidimų iš viso jau buvo surašyta 171 administracinio nusižengimo protokolas.
Šiuo metu asmenims, nesilaikantiems ar bandantiems išvengti prievolės teisingai nurodyti SDK, gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų, atlikus pakartotinį pažeidimą, baudų dydis gali siekti nuo 440 iki 600 eurų.
VMI primena, kad gyventojai, pastebėję galimus mokestinius pažeidimus, informaciją gali perduoti paskambinę VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildžius elektroninę formą VMI internetinėje svetainėje. Pranešėjų anonimiškumas garantuojamas
