Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva aptiktą klaidą jų interneto banko paskyroje arba blokuotą asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą.
„Gyventojus įspėjame neaktyvuoti siunčiamų fiktyvių nuorodų ir jokiu būdu neatskleisti savo asmeninės informacijos, tai yra, prisijungimo prie interneto banko duomenų, slaptažodžių, „Smart-ID“ kodų“, − pranešime sakė „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Pasak jos, atlikę sukčių prašomus veiksmus, gyventojai suteikia jiems prieigą prie savo sąskaitų, taip pat patvirtina sukčių suformuotus mokėjimų pavedimus ir taip rizikuoja patirti finansinių nuostolių.
Ž. Augonė pabrėžė, kad nuorodos, į kurias pranešimuose nukreipia sukčiai, pavyzdžiui, swedalertinfo.com, swedbank.lt.anyha.info, neturi nieko bendro su „Swedbank“ veikla.
Paspaudę nepažįstamųjų atsiųstas nuorodas, du Vilniaus gyventojai prarado 2,8 tūkst. eurų
Paspaudę nepažįstamųjų atsiųstas nuorodas, du Vilniaus gyventojai iš viso prarado 2,8 tūkst. eurų, pranešė policija.
Trečiadienį Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas 38 metų moters pareiškimas.
Ji policininkams pasakojo, kad sekmadienį Vilniuje, paspaudus nepažįstamo asmens atsiųstą nuorodą, iš jos banko sąskaitos apgaule pasisavinta apie 2000 eurų.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo ir kitų nusikaltimų.
Kita pinigų suma panašios aplinkybėmis buvo prarasta antradienį.
Apie 11 val. Vilniuje, paspaudus nepažįstamo asmens atsiųstą nuorodą, iš vyro banko sąskaitos apgaule pasisavinta 814,5 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
