Šiam tikslui laiško autoriai siūlo sudaryti „iškastinio kuro neplatinimo sutartį“. Toks dokumentas galėtų būti panašus į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvenciją – tik šįkart kontroliuojamos kenksmingos medžiagos būtų anglis, nafta ir dujos.
Tarp laišką pasirašiusių organizacijų yra ir pati PSO.
„Šiuolaikinė priklausomybė nuo iškastinio kuro yra ne tik aplinkos vandalizmas – sveikatos apsaugos požiūriu tai yra kenkimas sau“, – teigė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Laiške vyriausybės raginamos sukurti ir įgyvendinti teisiškai įpareigojantį mechanizmą, kuris nedelsiant sustabdytų bet kokią iškastinio kuro rinkos plėtrą ateityje ir palaipsniui nutrauktų dabartinę gavybą.
Laiške pabrėžiama, kad perėjimas turėtų būti vykdomas „sąžiningai ir teisingai“, o turtingos šalys turėtų remti mažiau išsivysčiusias valstybes, kad pokyčiai „mažintų skurdą, užuot jį didinę“.
Ekspertai oro taršą, daugiausia sukeliamą deginant iškastinį kurą, sieja su 7 mln. žmonių mirtimi per metus.
Dėl klimato kaitos taip pat dažnėja ir intensyvėja ekstremalių orų reiškiniai, o jie gali turėti ilgalaikį poveikį nukentėjusių žmonių sveikatai – tiek iš karto, tiek vėlesniu laikotarpiu, kai likviduojamos stichinių nelaimių pasekmės.
Trečiadienį paskelbtame laiške taip pat nurodoma, kad didesnis pavojus kyla iškastinio kuro sektoriaus darbuotojų sveikatai, išgaunant, perdirbant, transportuojant ir skirstant iškastinį kurą bei susijusius produktus.
Palaipsniui atsisakius iškastinio kuro būtų išvengta 3,6 mln. mirčių per metus vien dėl oro taršos, laiške nurodo specialistai. Pasak jų, „to paties negalima pasakyti apie siūlomas klaidingas išeitis, tokias kaip anglies dioksido surinkimas ir saugojimas“.
Už kovą su klimato kaitą atsakingas PSO pareigūnas Diarmidas Campbellas-Lendrumas pabrėžė, kad „sveikatos požiūriu negalite išgydyti ligos, neišsiaiškinę, kas ją sukelia“.
Sveikatos organizacijų asociacijos „Global Climate and Health Alliance“, padėjusios koordinuoti laiško rengimą, vykdomoji direktorė Jeni Miller savo ruožtu paragino pradėti tarptautinį dialogą ir derybas, kad sutartis taptų realybe.
„Už neveikimą tenka mokėti vis brangiau“, – perspėjo ji.
