Šiuo metu Lietuvoje oficialiai galima įsigyti kelių kiniškų markių automobilius. Tarp jų – BYD, Great Wall Motors, Lynk & Co, MG ir Xpeng, tačiau tikėtina, kad artimiausioje ateityje jų gretos išsiplės. Kaip ir norinčių juos įsigyti.
Vis dėlto, ar mažesnė automobilio kaina neslepia papildomų grėsmių? Pavyzdžiui, ar įsigijus pigesnį automobilį vėliau nereikės brangiau sumokėti už Kasko draudimą ar netgi automobilio remontą?
Daugiau patarimų vairuotojams – specialioje „Patarimai vairuotojams“ rubrikoje.
Kilmės šalis – nėra svarbi
BTA Transporto draudimo produkto vadovas Giedrius Kulbis ir „Lietuvos draudimo“ standartizuotos rizikos skyriaus vadovas Andrius Gimbickas vieningai tvirtina, kad pagrindinis rizikos veiksnys apdraudžiant kiniškus automobilius yra ne kilmės šalis, o juos supančios infrastruktūros nebuvimas.
„Iš esmės tai, kad automobilis kiniškas, nėra didesnė rizika. Iššūkių kyla, kai jis neturi patikimo aptarnavimo ir atstovybės Lietuvoje“, – teigia Giedrius Kulbis.
Jam antrina ir Andrius Gimbickas, sakydamas, kad kilmės šalis nėra esminis kriterijus nustatant draudimo kainą: „Aukštesnė Kinijos automobilių gamintojų Kasko draudimo kainą gali lemti ribotas šių automobilių detalių pasiekiamumas ir mažas juos remontuojančių automobilių servisų skaičius arba apskritai remonto atstovų nebuvimas šalyje.
Kiniškus automobilius šiai dienai remontuoti gali retas servisas, o remonto kaina dėl šios priežasties smarkiai išauga“, – sako jis.
Trys rizikos veiksniai
Anot ekspertų, draudikų atsargumą taip pat lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Pavyzdžiui, Giedrius Kulbis išskiria logistikos iššūkius – dėl atsarginių detalių trūkumo ir ilgų pristatymo terminų, automobilio remontas gali užtrukti gerokai ilgiau.
Prie šio neapibrėžtumo prisideda ir statistikos trūkumas. Kadangi automobiliai rinkoje nauji, draudikai neturi pakankamai duomenų apie jų avaringumą ar vagysčių riziką.
Situaciją, pasak Andriaus Gimbicko, papildomai komplikuoja ir tai, kad dauguma šių modelių yra elektromobiliai, kurių remontas iš prigimties brangesnis.
„Sugedus elektromobilio baterijai, ji dažniausiai yra keičiama nauja, o ne remontuojama, kas kainuoja itin brangiai“, – pabrėžia „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Vis dėlto, abu specialistai sutaria, kad dabartinė situacija yra laikina. BTA atstovas Giedrius Kulbis teigia, kad daryti ilgalaikes išvadas dar per anksti.
„Kol kas per anksti įžvelgti tendencijas, nes turėjome tik keletą įvykių“, – sako jis. Tikėtina, kad kiniškų markių atstovybėms ir servisų tinklui Lietuvoje plečiantis, o draudikams sukaupus daugiau patikimų duomenų, rizikos vertinimas taps tikslesnis, o draudimo kainodara – konkurencingesnė.
Kitų šalių patirtys – skirtingos
Kol Lietuvos vairuotojai dar tik pradeda atrasti kiniškus automobilius, kitose šalyse, kuriose jų pasirinkimas yra gerokai didesnis, bendras vaizdas yra gerokai aiškesnis.
Ryškiausią pavyzdį pateikė Vokietijos leidinys „Auto Bild“, atlikęs tyrimą, kuris parodė, kad aštuoniais atvejais iš vienuolikos kiniškas automobilis buvo brangesnis apdrausti nei tiesioginis konkurentas.
Pavyzdžiui, metinis Kasko draudimas „BYD Seal“ modeliui Vokietijoje kainuoja 1353 eurus, kai tuo tarpu panašaus dydžio „Volkswagen ID.4“ – tik 865 eurus. „MG HS PHEV“ kasko draudimo kaina metams siekė 1134 eurus, o „Hyundai Tucson PHEV“ – 852 eurus.
Tiesa, pasitaiko ir išimčių. „Leapmotor C10“ draudimas per metus atsieina 1135 eurus, o „Kia EV6“ – 1380 eurų. „MG ZS Hybrid“ – 837 eurus, o „Toyota C-HR PHEV“ – 956 eurus.
Kita vertus, „Auto Express“ praėjusiais metais pranešė, kad draudimo bendrovės yra privestos nurašyti net ir menkai apgadintus kiniškus automobilius.
Nacionalinės kėbulų remonto asociacijos (NBRA) vykdomasis direktorius Martynas Rowley situacijos rimtumą iliustravo su Lietuvoje taip pat parduodamu „GWM Ora 03“.
„Mūsų servisai nurašo šiuos automobilius dėl menkiausių pažeidimų, kuriuos „Ford“ ar „Opel“ atveju sutvarkytume be problemų. Deja, mes tiesiog negauname detalių“, – teigia jis.
Nurodoma, kad problemos esmė slypi keliose priežastyse: stringančiame atsarginių detalių tiekime, prastoje komunikacijoje tarp draudikų ir pačių gamintojų bei techninių žinių apie naujų automobilių remontą trūkume.
Panašios tendencijos ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur, portalo „Insurancemarket.ae“ duomenimis, kiniškų automobilių savininkai už draudimą moka iki 43 proc. brangiau nei japoniškų analogų vairuotojai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
