Jau netrukus Seimas turėtų galutinai priimti įstatymo pataisas, kuriomis vietoje įprasto 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo būtų taikomas lengvatinis 9 proc. tarifas maitinimo, meno ir kultūros įstaigų, atlikėjų paslaugoms, renginių, sporto klubų lankymui.
Mažiau mokesčių verslui ar gyventojams?
Dėl tokio pakeitimo, kuris galiotų nuo šių metų liepos iki kitų metų pabaigos, bent jau teoriškai minėtos paslaugos turėtų atpigti. Tačiau nei valdantieji, nei verslininkai neslepia, kad mažesnis tarifas kainų nesumažins.
Tiesiog verslui liks daugiau pinigų, nes mažiau PVM teks pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Esą taip bus padedama per pandemiją ir karantiną labiausiai nukentėjusiam verslui.
Vis dėlto pataisų projektą svarstant Seime, Prezidentūros atstovai jį vertino gana skeptiškai. Pagrindinis jų argumentas buvo tas, kad lengvatos nepajus nukentėjusių verslų darbuotojai ir pirkėjai.
Taigi, praėjusią savaitę prezidentas prabilo apie naują siūlymą didinti neapmokestinamojo pajamų dydį (NPD) nuo dabartinių 400 eurų iki 450 eurų.
Kuo jis didesnis, tuo mažiau gyventojų pajamų mokesčio atskaitoma nuo algos ir tuo daugiau pinigų žmogui pervedama į sąskaitą. Pavyzdžiui, uždirbantiems minimumą dėl padidinto NPD alga į rankas didėtų apie 10 eurų per mėnesį.
Tiesa, dėl padidinto NPD į valstybės biudžetą būtų nesurinkta dalies planuotų pajamų, tad norint išlaikyti tokias pačias išlaidas tektų papildomai skolintis. Kita vertus, ir įvedus numatomą PVM lengvatą biudžetas prarastų dalį pajamų.
Suskaičiavo, kiek kainuotų įgyvendinimas
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę teigė nesuprantanti, kokią problemą norima spręsti siūlant didinti NPD ir kaip tiksliai tai būtų daroma.
Atsakydama į portalo tv3.lt prašymą tai patikslinti Prezidento kanceliarija atsiuntė tokį komentarą:
„Prezidento nuomone, bendros atlyginimų tendencijos šiuo metu maskuoja socialinės nelygybės aštrėjimą. Pandemijos metu daugiausia uždirbančiųjų pajamos augo gerokai greičiau nei mažiausiai uždirbančiųjų. Todėl prezidentas mano, kad būtina didinti NPD nuo 400 iki 450 eurų.
Dėl NPD formulės – naudos gavėjų ratas būtų išlaikomas toks kaip ir iki šiol. Rengiant įstatymo projektą techniniai pakeitimai bus, bet jo tikslas – orientuotis į tą patį mažesnių pajamų dirbančiųjų ratą.“
Prezidento patarėjai skaičiuoja, kad įgyvendinus jos pasiūlymą, didžiausią naudą gautų mažiausių pajamų gavėjai – gaunantys minimalią algą ir panašiai.
Pavyzdžiui, „į rankas“ iki 530 eurų šiuo metu gauna 250 tūkst. dirbančiųjų. Minimalaus atlyginimo gavėjui šio pasiūlymo nauda būtų 120 eurų per metus.
„Girdime kritikų pastabas, kad biudžeto našta dėl šio NPD padidinimo yra 80 mln. eurų.
Prezidento nuomone, šiuo metu, kai tiek daug dirbančių ir besistengiančių į gyvenimą kabintis žmonių balansuoja ties skurdo riba, valstybė turi galimybę jiems padėti teisingiau paskirstydama jų mokesčių naštą“, – komentavo prezidentūros atstovai.
Ministrė Skaistė tokio pasiūlymo nesitikėjo
Paprašyta pakomentuoti prezidento siūlymą kelti NPD finansų ministrė Gintarė Skaistė neslėpė nuostabos.
„Šis prezidento siūlymas dėl NPD didinimo mums buvo netikėtas. Visos tarptautinės organizacijos rekomenduoja, kad paramos priemonės popandeminiu laikotarpiu būtų terminuotos ir nukreiptos į labai konkrečius nukentėjusius sektorius, o ne taikomos bendrai.
Todėl Seime svarstomos laikinos priemonės – PVM lengvatos maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams bei mokėtino pelno mokesčio susimažinimas pandeminių metų nuostoliu – yra nukreiptos padėti nukentėjusiam verslui, kurio apyvarta Covid-19 metu gerokai krito ir veikla vis dar ribojama“, – komentavo ministrė.
Pasak jos, kalbant apie ilgalaikius pokyčius, reikia matyti bendrą vaizdą ir galutinį siekį – užtikrinti aukštos kokybės švietimo, sveikatos paslaugas ir adekvataus dydžio socialines išmokas.
„Turint omenyje, kad Lietuvoje biudžeto pajamų ir bendrojo vidaus produkto santykis yra vienas iš mažiausių Europoje, visi sprendimai nukreipti į biudžeto pajamų mažinimą turėtų būti labai gerai pamatuoti.
Kol kas į šį siūlymą žiūriu rezervuotai, tačiau galutiniam vertinimui reikia sulaukti oficialaus dokumento“, – svarstė G. Skaistė.
Kad gavus 10 eurų nereikėtų primokėti 20 eurų
Verslo ir darbdavių organizacijos teigiamai vertina NPD didinimą, nes įmonėms dėl to papildomų išlaidų nebūtų, o darbuotojai uždirbtų daugiau.
Pavyzdžiui, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė sako iš esmės pritarianti tokiam siūlymui: „Visų darbdavių pozicija yra tokia, kad NPD būtų keliamas iki minimaliosios mėnesinės algos dydžio (dabar – 642 eurai, – aut. past.)“.
Vis dėlto Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė šią iniciatyvą vertina gana atsargiai.
„Nuosekliai laikomės pozicijos: mes niekada negalime prieštarauti atlyginimų augimui. Kiekvienas papildomas centas darbuotojui yra sveikintinas dalykas. Tačiau dėl NPD didinimo, aišku, norėtųsi pasakyti, kad ne valstybė turėtų didinti atlyginimus, bet darbdaviai, kuriems tai yra pareiga.
Dabar išeina, kad darbdaviai priprato gyventi valstybės sąskaita. Ir patys kelti atlyginimų nenori – tikruosius jų norus netrukus pamatysime derybose dėl minimalios mėnesinės algos. Jie prašo, kad biudžeto sąskaita būtų didinami atlyginimai ir po to pristato darbuotojams tarsi jie būtų pakėlę tuos atlyginimus“, – aiškino I. Ruginienė.
Jos įsitikinimu, kiekvienas mokesčių pasiūlymas turi būti svarstomas kompleksiškai, atsižvelgiant į visą mokesčių sistemą. Pasak pirmininkės, realus 10 eurų dydžio algos padidėjimas yra „kapeikos“. Ir kartu reikėtų pasakyti, kaip bus padengti biudžeto netekimai.
„Gal darbdaviai galėtų pradėti kalbėti apie didesnius mokesčius kitoms pajamoms. Tas pats prezidentas visai neseniai siūlė ir mes apie tai kalbame. Gal galėtų kalbėti ir apie kitus, papildomus mokesčius, kaip galėtų labiau prisidėti prie biudžeto.
Dabar susidaro įspūdis, kad biudžeto pinigus galime laisvai išsidalyti. Bet ar tas mažai uždirbantis neatsidurs situacijoje, kad pritrūkus lėšų finansuoti viešąsias paslaugas, jam teks primokėti iš savo kišenės. Ir gaudamas 10 eurų dėl NPD jis galbūt turės išleisti 20 eurų iš savo kišenės, kad tas paslaugas gautų – taigi tokia abejonė yra“, – neslėpė pašnekovė.