Norint išlaikyti stabilią pensijų sistemą ir užtikrinti, kad ateityje pensijos sudarytų didesnę buvusio atlyginimo dalį, Lietuvai reikėtų ilginti pensinį amžių. Tiksliau, jau po kelerių metų pradėti automatiškai jį didinti priklausomai nuo to, kiek ilgėja tikėtina žmonių gyvenimo trukmė.
Kitaip tariant, kuo lietuviai ilgiau gyvena, tuo ilgiau turėtų ir dirbti, mokėdami mokesčius ar socialinio draudimo įmokas.
Tokias rekomendacijas ketvirtadienį pateikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios narė yra ir Lietuva. Praėjusios kadencijos Seimas atmetė tokį pasiūlymą. Ši valdančioji dauguma problemos, panašu, irgi neketina spręsti. Taigi veikiausiai prie jos turės grįžti jau nauja valdžia.
Nieko nedarant, teks skolintis vis daugiau
Kaip pastebima EBPO paskelbtoje 2022 m. Lietuvos ekonominėje apžvalgoje, mūsų šalies visuomenės vis labiau sensta. Prognozuojama, kad 65 m. ir vyresnių lietuvių dalis tarp visų šalies gyventojų ilgainiui padvigubės.
Jaunų, darbingo amžiaus gyventojų, kurie moka mokesčius, bus vis mažiau, o tų, kuriems teks mokėti pensijas – vis daugiau.
Pagal dabar galiojančią tvarką, kasmet pensinis amžius Lietuvoje pailgėja 2 mėnesiais ir 2026 m. pasieks 65 metus. Tai leidžia palaikyti pensijų tvarumą, pastebi EBPO ekspertai.
Tačiau žmonėms senstant jų pensijoms, sveikatos priežiūrai ir slaugai teks išleisti vis daugiau viešųjų pinigų. O tai ribos galimybes toliau didinti pensines išmokas.
„Kad būtų išlaikytas tvarumas, <...> Vyriausybė turėtų apsvarstyti automatinį sąryšį tarp pensinio amžiaus ir tikėtinos gyvenimo trukmės po 2026 m., kaip jau buvo rekomenduota ankstesnėje EBPO apžvalgoje ir kaip yra nustatyta kai kuriose kitose šalyse“, – rašoma rekomendacijose Lietuvai.
Paprastai kalbant, organizacija siūlo pakeisti dabartinį pensinio amžiaus skaičiavimą. Jis būtų nefiksuotas ir kaskart keičiamas priimant naują įstatymą Seime, o automatiškai pasikeistų paaiškėjus naujiems duomenims apie gyvenimo trukmę. Jeigu ji pailgėtų, norint išeiti į pensiją taip pat tektų dirbti ilgiau.
EBPO įspėja, kad, nesiėmus jokių permainų, Lietuva turės skolintis vis daugiau pinigų tam, kad būtų palaikoma dabartinė pensijų sistema, o ilgainiui toks skolinimasis gali tapti netvarus.
Kaip yra kitose šalyse
„Automatinis pensinio amžiaus keitimas priklausomai nuo gyvenimo trukmės yra bene efektyviausia priemonė išlaikyti pensijos sistemos tvarumą ir adekvatumą“, – tikina EBPO.
Tokia taisyklė esą yra daug nuoseklesnė, skaidresnė ir labiau sąžininga skirtingų kartų atžvilgiu nei chaotiški pavieniai politiniai sprendimai.
EBPO specialistai pastebi, kad automatinis pensinio amžiaus keitimas reikalauja plataus politinio sutarimo, tačiau jį pasiekus kyla mažiau politinių įtampų:
„Visuomenės parama automatinio keitimo taisyklei gali padidėti, jeigu rinkėjai ją suvokia kaip sąžiningą.“
Šiuo metu yra jau 7 EBPO šalys, kuriose yra nustatytas automatinis ryšys tarp pensinio amžiaus ir gyvenimo trukmės. Tai yra Danija, Estija, Suomija, Graikija, Italija, Nyderlandai ir Portugalija.
Ryšys yra visiškai automatinis visose šiose šalyse. Tik Danijoje reikia parlamentinio patvirtinimo, kad pensinio amžiaus ilginimas būtų aktyvuotas.
Danija, Estija, Graikija ir Italija yra susiejusios pensinį amžių ir gyvenimo trukmę „vienas prie vieno“. Tai reiškia, kad tikėtinai gyvenimo trukmei pailgėjus 1 metais, taip pat 1 metais pailgėja ir pensinis amžius. Kitose šalyse šis parametras yra 2/3. Tokią tvarką planuoja ir Švedija.
Sprendimą paliks kitoms valdžioms
Portalas tv3.lt paklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ji vertina EBPO rekomenduojamą automatinį pensinio amžiaus ilginimą.
Jos atsakyme teigiama, kad, vertinant iš pensijų sistemos ir tvarių viešųjų finansų perspektyvos, pasiūlymas teisingas, nes jis leidžia išlaikyti pensijų sistemą finansiškai tvarią ir vėlinti pensinį amžių tik tada ir tik tiek, kiek pailgėja pagyvenusių asmenų gyvenimo trukmė.
„Prastėjančios demografijos kontekste, vienokių ar kitokių sprendimų dėl pensinio amžiaus vėlinimo po 2026 m., kai pensinis amžius ir vyrams ir moterims pasieks 65 m., tikėtina, reikės. Ši Vyriausybė pensinio amžiaus vėlinti nenumato.
Rengdama Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimus, įgyvendinančius socialinio modelio siūlymus (2015–2016 m.), ministerija ir tuometinė Vyriausybė buvo pateikusi Seimui siūlymą po 2026 m. pensinį amžių susieti su tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimu. Tuo metu Seimas siūlymą atmetė, argumentuodamas, kad šį sprendimą turės priimti vėlesnės vyriausybės ir seimai“, – nurodė ministerija.
Šiais metais moterų pensinis amžius yra 63 metai ir 8 mėnesiai, o vyrų – 64 metai ir 4 mėnesiai.
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pernai 65 metų lietuvių tikėtina gyvenimo trukmė buvo 16,11 metų. Tiesa, tokio amžiaus moterys, tikėtina, dar pagyvens apie 18 metų, o vyrai – vos 13 metų.
