Praėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje dėl GPM ir kilo daug diskusijų ir ginčų. Ypač dėl vienodesnio darbinių ir nedarbinių pajamų apmokestinimo ir didesnių mokesčio tarifų.
Vieni posėdžio dalyviai tikino, kad Lietuvoje pajamų (ypač didesnių) apmokestinimas ir taip yra kone mažiausias Europoje.
Kiti įspėjo, kad įgyvendinus tokį „sovietinį visų lygybės principą“ pas mus nebeliks turtingų žmonių, jie persikels ten, kur mokesčiai mažesni, apskritai daugelis esą nenorės dirbti, nes tiesiog negalės užsidirbti.
Apmokestins daugiau nei dvigubai?
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio vertinimu, svarbiausias ir jautriausias iš visos šios mokesčių reformos yra GPM įstatymo pakeitimas, nes darbo santykių pajamos ir taip yra bene daugiausiai apmokestinamos:
„Mes manome, kad 32 proc. tarifas yra ypač aukštas ir jam nereikėtų pritarti, nes jis išdidina kai kurioms asmenų kategorijoms apmokestinimą daugiau nei dvigubai – nuo 15 iki 32 proc.“
Asociacijos „Investors' Forum“ vadovas Vytautas Šilinskas paminėjo, kad didesnis GPM apmokestinimas, anot ekonomistų, mažina paskatas dirbti ir užsidirbti.
Taigi, pasak jo, mokesčių sistemą reikėtų formuoti taip, kad ji skatintų dirbti ir užsidirbti, o ne atvirkščiai.
Vis tik Skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Lietuvai nuolat rekomenduoja peržiūrėti GPM ir įvesti progresyvumą, kaip yra kitose Vakarų Europos šalyse.
„Keletą pavydžių galėčiau pasakyti: Latvijoje ir Lenkijoje maksimalus GPM yra 36 proc. Vokietijoje yra 47,5 proc., Danijoje – 55,9 proc. Tai matome, kad Lietuvoje tikrai yra žemas GPM“, – posėdyje kalbėjo A. Adomavičienė.
Didins mokesčius, kad mažintų atskirtį?
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas siūlo 120 vidutinio darbo užmokesčių (VDU) viršijančias pajamas (253,1 tūkst. eurų per metus) apmokestinti 36 proc. GPM tarifu.
„Girdėjau ir Vytauto pasisakymus apie tai, kad neskatins (dirbti – aut. past.). Tai aš nesuprantu – kaip visa Europa gyvena, kurioje progresiniai mokesčiai yra ženkliai didesni?
<...> Mes, turėdami mažiausią viršutinę kartelę progresiniams mokesčiams, kalbame apie tai, kad tai paskatins kažkur išvažiuoti, kur didesni mokesčiai yra“, – kalbėjo A. Sysas.
Pasak jo, žiūrint į statistiką, Lietuvoje kuo didesnes pajamas žmogus gauna, tuo jis proporcingai mažiau moka:
„Toks vaizdas, kad mes nematome atskirties, kuri yra Lietuvoje. 20 metų ta atskirtis nesikeičia, nors visos Vyriausybės deda labai daug pastangų didindamos mažiausias išmokas, keldamos minimaliąją mėnesinę algą (MMA), indeksuodama įvairias išmokas, pensijas.“
Jis skaičiavo, kad, kaip prieš 20 metų pirmasis decilis nuo penktojo skyrėsi 6 kartus, taip yra ir dabar. Kol atskirties Europoje vidurkis yra 4,5, pas mus – 6,3.
Iš tiesų „Sodra“ skaičiuoja, kad šiuo metu penktadalis mažiausiai uždirbančių lietuvių gauna vidutiniškai 827 eurų pajamų prieš mokesčius (650 eurų po jų), o penktadalis daugiausiai uždirbančių vidutiniškai – 5 241 eurą prieš mokesčius (3 171 eurą po jų).
A. Sysas įsitikinęs, kad vienintelis būdas sumažinti atskirtį yra būtent didinti mokesčius didelėms pajamoms, esą turtingiausi Lietuvos žmonės į „bendrą katilą“ įneša žymiai mažesnius mokesčius:
„Todėl užregistravau (GPM įstatymo pataisas su 36 proc. tarifu – aut. past.). Kaip nuspręs Seimas – jau kitas reikalas.“
Turtinguosius pavers „baudžiauninkais“
A. Sysas paminėjo, kad kai kurie Lietuvos gyventojai gauna ir 0,5 mln. eurų per mėnesį, o po 10–15 tūkst. eurų per mėnesį užsidirba 11–12 tūkst. gyventojų:
„Aš manau, jeigu jie nuo 120 VDU (nuo 10 tūkst. eurų mėnesinio atlyginimo) virš gaunamoms pajamoms sumokės 4 proc. daugiau, tikrai jie į skurdo ribą nepateks.“
Į tai sureagavo „Nemuno aušros“ frakcijos atstovas Dainoras Bradauskas: „Kas dėl tų, kaip jūs sakote, „baudžiauninkų“ turtingiausių, tai domėjotės, kiek mokesčių mokėtojų suneša 90 proc. biudžeto? <...> Turtingiausius jūs norite baudžiauninkais padaryti.
Na, tai žiūrėkite – kažkur apie 5 tūkst. įmonių <...>. Va šitie, kaip sakote, kurie mažai įneša į katilą, jie suneša 90 proc. Tai atsiminkite, kad stambus kapitalas turi galimybę judėti, migruoti <...>. Veiksmas – lygus atoveiksmiui.“
D. Bradauskas pabrėžė, kad 32 proc. GPM jie yra sutarę ir viskas su tuo gerai, tačiau 36 proc. GPM yra per daug. Jis patikino, kad visa „Nemuno aušra“ balsuos prieš.
Su „sovietinė lygybe“ tikslų nepasieksime
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius pritarė, kad pajamų nelygybė nemažėja, nors buvo didinamos pensijos, išmokos, keliamas neapmokestinamas pajamų dydis:
„Bet išėjo rezultatas toks, kad absoliutus skurdas nuo 3,6 proc. padidėjo iki 5,8 proc., o santykinis skurdas tik sumažėjo 0,8 proc.“
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva nurodė, kad atskirtis gali būti sumažinta minėtu paradoksaliu būdu, kai neliks turtingų gyventojų ir bus įgyvendintas toks „sovietinis visų lygybės principas“.
Vis tik ji akcentavo, kad gal tokiu atveju atskirtis ir bus mažesnė, o biudžeto išlaidos liks tokios, kokios ir buvo suplanuotos, bet gali sumažėti bendrasis vidaus produktas.
„Ar mes tuo džiaugsimės? Ar tai mums leis užtikrinti valstybės keliamus tikslus, ypač dabar reikalingą gynybos finansavimą?“ – svarstė LLRI prezidentė.
Ji pabrėžė, kad dėl to, įsigaliojus mokesčių pakeitimams, bus būtina kuo greičiau atlikti stebėjimą, viską įvertinti.
Jeigu matysime, kad tikslai – nepasiekiami, o rezultatai – priešingi, tuomet reikės imtis atitinkamų pokyčių.
Vis tik, kokie siūlymai įsigalios, paaiškės birželio 9 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
