Vyriškis sako nėra tikras, ar su žuvimi kirmėlės iš tikrųjų pateko į jo organizmą, ar jam pasisekė jas laiku pastebėti.
Daugiau klausimų nei atsakymų
Prekybos tinklo „Lidl“ Šiaulių parduotuvėje afrikietišką šamą įsigijęs vyriškis sako kirmėles pastebėjęs, tik kai įpusėjo valgyti.
„Apsipirkau pirmadienį. Žuvį parsinešęs išsikepiau, tačiau valgydamas pamačiau vaizdą, po kurio tikriausiai žuvies nebevalgysiu – radau kirminą ir, galbūt, suvalgiau.
Iškart informavau parduotuvę, kad greičiau peržiūrėtų šią produkciją – galbūt reikėtų ją išimti iš prekybos“, – nemalonia patirtimi dalijasi šiaulietis.
Vyriškio teigimu, jam susisiekus su parduotuvės klientų aptarnavimo skyriumi, buvo atsakyta, kad skundas toliau perduotas žuvies tiekėjams, o pirkėjas jautėsi paliktas savarankiškai sekti informaciją.
„Ketvirtadienį gavau atsakymą, kad labai atsiprašo ir perduos mano duomenis tam gamintojui ir, galima sakyti, man pačiam aiškintis – jie ne prie ko.
Bet mano manymų, produkcija nupirkta „Lidl“ parduotuvėje ir jie turėtų išsiaiškinti. O galbūt jau išsiaiškino ir čia viskas gerai, nors iš jų atsakymo nesupratau“, – rašo šiaulietis.
Pirkėjui dar įdomiau pasirodė tai, kad parduotuvė sutinka už prekę grąžinti pinigus – kaip tai atrodytų – juk jis žuvį ir iškepė, ir pusę jos spėjo suvalgyti.
„Kaip man tą žuvį, tiksliau, dalį žuvies, grąžinti? Nunešti kasininkei kartu su kirminu? Ar be kirmino? (…) Aš tą dalį žuvies dar turiu, supakavau į maišelį ir laikau šaldytuve, galbūt kokia laboratorija sutiktų ištirti?“ – teiraujasi vyriškis.
Produkcija perduota tirti tiekėjui
Prekybos tinklo „Lidl“ atstovės Linos Skersytės teigimu, šiauliečio skundas apie šį gaminį – pirmasis – anksčiau parduotuvė dėl šios žuvies produkcijos kokybės skundų nėra gavusi.
„Tai nėra mūsų privataus prekės ženklo produktas, todėl perdavėme visą informaciją tiekėjui. Pirkėjo grąžinta nekokybiška prekė būtų išsiųsta tiekėjui, kuris atliktų išsamų tyrimą – įvertintų rizikas ir imtųsi atitinkamų veiksmų“, – sako L. Skersytė.
Dėl prekės grąžinimo parduotuvės atstovė į detales nesileidžia ir atsako trumpai: „Pirkėjas nekokybišką prekę, turint pirkimo kvitą, gali grąžinti ir jam bus grąžinti sumokėti pinigai arba prekė pakeista kita.“
Ar parduotuvėje likusi žuvis, kai pirkėjas tinklui pranešė apie kirmėles, buvo patikrinta, įmonės atstovė neatsako.
Tai – ne kirmėlė
Afrikinius šamus parduotuvių tinklui „Lidl“ teikianti įmonė „Akvapona“ sako suprantantys vartotojo nuogąstavimus, tačiau faktą apie gyvūninės kilmės svetimkūnio keptoje žuvyje aptikimą įmonė neigia.
„Aptikta žuvies nervų sistemos dalis pavojaus žmogaus sveikatai nekelia ir su parazitais ar kitais svetimkūniais nieko bendro neturi. Kliento pateiktoje fotofiksacijoje pavaizduotas žuvies nervų sistemos pagrindinis – vagus – nervas (Vagus).
Tai ilgiausias žuvies nervas, jungiantis pailgąsias smegenis su žuvų kvėpavimo sistema, žarnyno traktu, širdimi, plaukimo pūsle, šonine linija“, – rašoma žuvies tyrimo išvadose.
Įmonė teigia suprantanti, kodėl pirkėjas galėjo sunerimti – centrinė žuvies nervų sistema yra išilgai kūno besidriekiantis nervinis vamzdelis, iš pirmo žvilgsnio galintis būti panašus į gyvūninės kilmės svetimkūnį.
Gali kiek nuraminti
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gali kiek nuraminti pirkėją. Tarnybos teigimu, net jei tai ir būtų gyvūninės kilmės svetimkūnis, žuvyse aptinkami parazitai yra normalus gyvosios gamtos reiškinys. Dauguma jų yra nepavojingi žmogaus sveikatai, tačiau kai kurie, jei yra gyvi, gali sukelti sveikatos sutrikimų.
„Žmogus užsikrečia suvalgęs parazitais užkrėstos žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies. Kepant, verdant, šaldant parazitai ar jų lervos paprastai žūsta“, – paaiškina VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė Janina Kondrotienė.
Valstybinės veterinarijos inspektorės teigimu, pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus, šalčiu turi būti apdoroti visi vartoti skirti žali arba pusiau žali žuvininkystės produktai (žaliava ar paruošti produktai), jei juos apdorojant negalima sunaikinti gyvybingų parazitų.
„Tačiau yra ir kitas reikalavimas – visi žuvininkystės produktai, tiekiami galutiniam vartotojui, negali būti užkrėsti matomais parazitais, nors jie ir nėra pavojingi žmonių sveikatai. Todėl maisto tvarkymo subjektai turi vykdyti parazitų kontrolę pagal nustatytas taisykles.
Nustatę parazitų, maisto tvarkymo subjektai turi tinkamai išdarinėti žuvį ir pašalinti parazitus, o neskrostas žuvis tiekti galima tik tuo atveju, jeigu parazitų nėra (žuvis sugauta tose žvejybos vietose, kur parazitų neaptikta)“, – prideda vyriausioji maisto veterinarijos gydytoja J. Kondratienė.
Tiesa, laboratoriniai tyrimai, dėl kurių teiravosi ir žuvį su kirmėlėmis įsigijęs šiaulietis, VMVT atstovės Jurgitos Savickaitės teigimu, užsakomi yra būtent vartotojų, iniciatyva, tik maistą tyrimui turi duoti parduotuvė.
„Vienareikšmiškai sunku pasakyti – kiekvienoje situacijoje bet kokiu atveju turi būti atliktas patikrinimas. Tokiu atveju pradedama nuo vietos, kur pirkėjas įsigijo tą maisto prekę, o toliau jau prekybininkas turi turėti produktų likučių, o jei jų nėra, pateikti informaciją, iš kur produktas gautas, kas yra jo tiekėjas ir pan.
Tokiu būdu galima atlikti pilną patikrinimą ir tiksliai nustatyti, kurioje prekybos grandyje maisto tvarkymo įmonių kontrolė nesuveikė“, – prideda J. Savickaitė.
Visgi J. Savickaitė užsimena, kad kai žuvyje yra randama kirmėlių, dažniausiai kaltė būna ne parduotuvės, o tiekėjo, nes parduotuvės tą žuvį kai kuriais atvejais gauna supakuotą.
