pirkėjas

Žinomo prekinio ženklo sportinius batelius internetu įsigijusi vartotoja iš Lietuvos prekės defektą pastebėjo ne iš karto. 149 eurus kainavę sportbačiai pradėjo plyšti avėjimo metu, o vos po kelių mėnesių – trinti koją. Vartotoja kreipėsi į pardavėją, tačiau savarankiškai išspręsti problemos nepavyko.  Pasak vartotojos, avėti batelių, kuriems pardavėjas suteikia dvejų metų garantiją, nebebuvo galima nepraėjus nė penkiems mėnesiams nuo dėvėjimo pradžios.

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus.

Beveik 50 tūkstančių vartotojų „Instagram“ socialinėje platformoje vienijantis profilis akcija.atrakcija, kasdien dalinasi puikiausiomis nuolaidomis bei būdais, kaip žmonės gali sutaupyti vieną ar kitą sumą pinigų. Išskirtinai tv3.lt naujienų portalo skaitytojams, kas slepiasi už šio žaismingo pavadinimo, sutiko pasidalinti anketos kūrėja vilnietė Renata.

Dėl netikusių arba tinkamos kokybės prekių keitimo ar grąžinimo pirkėjas jau gali kreiptis į pardavėją ne tik raštu, kaip iki šiol, bet ir žodžiu.   Tai leidžia nuo gegužės 1-osios įsigaliojančios Mažmeninės prekybos taisyklių pataisos.   Kreipdamasis į pardavėją vartotojas taip pat turi pateikti pirkimo kvitą ar kitą pirkimą-pardavimą patvirtinantį dokumentą.

Prekybos tinklo parduotuvėje žuvies įsigijęs šiaulietis liko nemaloniai nustebintas. Išsikepęs ir įpusėjęs valgyti, vyras joje pamatė kirmėles. Visgi, vyriškio teigimu, prekybos žuvimi, galimai turinčia kirmėlių, parduotuvė nenutraukė. Prekybininkai apgailestauja ir sako, kad žmogus gali atgauti sumokėtus pinigus. Vyriškis sako nėra tikras, ar su žuvimi kirmėlės iš tikrųjų pateko į jo organizmą, ar jam pasisekė jas laiku pastebėti.

Vieno prekybos tinklo parduotuvėje apsilankiusi pirkėja liko nustebinta. Įsigijusi, kaip buvo parašyta ant pakuotės, „kukurūzinį viščiuką“, moteris parsinešė jį namo, „numirkė“ ir nuplovė. Dar beplaudama pastebėjo, kad kukurūzinė spalva dingsta, o galiausiai višta liko tiesiog balta. Socialiniame tinkle pirkėja stebėjosi: „Paaiškinkite jūs man, kas čia per stebuklai?“ „Lidl“ prekybos tinkle apsipirkusi moteris minėjo nustebusi, kaip taip gali būti, kad vištiena po plovimo pakeičia spalvą.

„Kas vyksta Kaune“ trečiadienį sulaukė pasipiktinusio skaitytojo žinutės. Šviežių sulčių „Akropolio“ „Maximoje“ įsigijęs vyras išsiaiškino, kad jos ne tokios ir šviežios – produkto galiojimo data buvo suklastota. „Būtų įdomu sulaukti „Maxima“ komentaro apie tokį atvejį. Atkreipkite dėmesį į datą. Kaip pasibaigusio galiojimo produktas tampa vėl geru“, – aiškino kelias nuotraukas redakcijai atsiuntęs kaunietis.

Įvairių daiktų pardavimo portaluose savo rinkos dalį atsiriekia ir baldus parduodantys žmonės. Didžioji dalis tokių skelbimų yra standartiniai, tačiau šįkart peržvelgėme būtent tuos, kuriuose yra siūlomi išskirtiniai po kelis tūkstančius eurų kainuojantys baldai. Ar lengva parduoti stalą su 12 kėdžių už 6 tūkst. eurų? Arba itališką valgomojo komplektą už beveik 9 tūkst.

Lietuvoje prasidėjęs braškių sezonas kelia sumaištį ir nemenką pasipiktinimo bangą. Internautai dalijasi šokiruojančiomis patirtimis, kai už kilogramą šių raudonskruosčių uogų šiuo metu prašoma net 15-20 eurų. Dar vakar rašėme apie tai, kad Rokiškio rajone parduodamų braškių 0,5 kg. kaina – 7 eurai (14 eurų už kg. – aut. past.). Internautams toks „Facebook‘e“ pateiktas pasiūlymas prilygo pasityčiojimui.

Taip, tikrai taip, jūs gerai perskaitėte straipsnio antraštę – parduodamų „butų“ kainos Lietuvoje prasideda vos nuo 3,2 tūkstančio eurų. Bet iškart sugrąžinsime jus į realybę – skelbimuose įprastai butais įvardijamas nekilnojamasis turtas (NT) – teisiškai yra traktuojamas kaip negyvenama patalpa. Bet kuriuo atveju, tikrai įdomu pasižvalgyti, kokiais pasiūlymais šiuo metu yra viliojami pirkėjai. Savaime suprantama, kalbama apie itin nedidelius, iki 12 kv. m., parduodamus NT objektus.

 Mažmeninės prekybos tinklą „Rimi“ valdanti Švedijos „ICA Gruppen“ rado 17-kos „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių pirkėją. BNS šaltinių teigimu, susitarimas pasiektas su Latvijos prekybos tinklą „Mego“ valdančia bendrove „Lenoka“.  Parduotuvių perleidimas svarbus, „ICA Gruppen“ užbaigiant 213 mln. eurų vertės „Iki“ tinklą valdančios bendrovės „Palink“ įsigijimą. Parduotuvių pirkėją dar turi patvirtinti Lietuvos Konkurencijos taryba.

Pasirodo, ne visada perkamas naujas daiktas yra iš tikro naujas. Ir tai galioja net ir su elektronikos prekėmis. Su portalu tv3.lt bendravęs vilnietis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kaip nusipirkęs naują nešiojamąjį kompiuterį jame rado dviejų programų veikiančias paskyras. O paprašęs pakeisti aparatą, sulaukė ne pačio maloniausio bendravimo. Pradėjus domėtis šia istorija, atsiliepė dar keletas žmonių, patyrusių panašius atvejus. Regis, ne viskas nauja, kas naujai žiba.

Šiais interneto laikais vis daugiau ir daugiau žmonių nesibaimina pirkti internetu. Juk tai taip patogu, greita ir susitaupo krūvos laiko. Tačiau ar tikrai esate įsitikinę, jog nenusipirksite „katės maiše“? Dažnai tokios milžiniškos parduotuvės, kaip amazon ar ebay susilaukia milijonų lankytojų per dieną, mat jose galima rasti visko, ko širdis geidžia. Pradedant nuo drabužių ir baigiant namų apyvokos daiktais.

Kaip šalies vaistinės laikosi reikalavimo leisti pirkėjams pasirinkti vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga, galės tikrinti ir vadinamieji slapti pirkėjai, ketvirtadienį nusprendė Seimas. Už atitinkamų įstatymų pataisų priėmimą balsavo 75 parlamentarai, prieš buvo 13, susilaikė 30. Įstatymai papildyti kontrolinio pirkimo sąvoka ir numatyta, kaip jis turėtų būti atliekamas.

Klaipėdos apskrities policija aiškinasi netikrų eurų platinimo atvejį. Sekmadienį apie 11.45 val. Šilutės plente, prekybos centro stovėjimo aikštelėje, 26 metų priekuliškis nepažįstamam apie 30-35 metų vyrui už 980 eurų pardavė du mobiliojo ryšio telefonus. Kaip pranešė policija, dėdamas pinigus į bankomatą jaunuolis pamatė, kad jie gali būti suklastoti – ant likusių 50 kupiūrų buvo vienodi numeriai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Masinė psichozė dėl kylančių kainų – tarsi domino efektas – dėl jos kainos dar labiau kils. Pasak ekspertų, vyksta grandininė rekacija – brangstant maistui ar paslaugoms, gyventojai piktinasi, o vis daugiau verslininkų nenori atsilikti ir taip pat kelia kainas. Tuo metu žmonės nepailsta – socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi vis naujomis neregėtomis kainomis. Ekonomistė Jekaterina Rojaka tikina, kad tokia psichozė įgauna pagreitį ir veikia visą šalies kainų politiką.

Aukso vertę įgavusių kai kurių daržovių kainos prekybos centruose dalį pirkėjų paskatino atsigręžti į turgų. Čia prekiautojai trina rankomis ir iš to mėgina spausti naudą pirkėjus viliodami šiek tiek mažesnėmis šviežių ridikėlių, salotų ir agurkų kainomis. Turguje šviežių šiltadaržiuose užaugintų ridikėlių vidutinė kaina 0,40 euro centų, svogūnų laiškai ir 100 gramų žaliųjų salotų nuo 0,30 iki 0,40 euro centų.

Įsisiūbavus kainų skandalui gyventojai ir toliau fiksuoja brangstančius maisto produktus. Susikūrusioje grupėje „Neįtikėtinos kainos“ žmonės piktinasi, kodėl taip smarkiai pabrango jų mėgstami produktai? Kalbinti gyventojai sako netikintys oficialia statistika, kurioje kainos didėja minimaliai. Mat geriausiai kainų pokyčius jie jaučia savo ištuštėjusioje kišenėje. Kaip skelbia Statistikos departamentas, per metus maisto produktai pabrango 1,6 procento.

Trečiadienio vakarą, apie 19 valandą Didlaukio gatvėje esančioje „Maxima“ parduotuvėje užstrigo durys. Menkas incidentas virto dideliais nepatogumais pirkėjams, tv3.lt redakcijai pranešė skaitytojas. Anot vyriškio, prie užstrigusių parduotuvės durų jau apsipirkę asmenys laukė maždaug 10-15 minučių, tuomet juos per atsarginį išėjimą išleido apsaugos darbuotojai. Po kokių 20 minučių ant parduotuvės durų atsirado lentelė, skelbianti, kad užstrigo parduotuvės durys.

Lenkai jau džiaugiasi nauja Finansų ministerijos organizuojama kasos čekių loterija. Joje žmonės laimi automobilius ir kompiuterius. O laimėtojai - ne tik pirkėjai, bet ir sąžiningi, čekius išduodantys verslininkai. Lietuvoje premjeras jau antrus metus apie tokią loteriją kalba, tačiau kada lietuviai sulauks prizų už mokamus mokesčius – neaišku. Algirdas Butkevičius vis tik viliasi, kad šis projektas azartiškiesiems, įvairias loterijas ir nemokamas dovanas itin mėgstantiems lietuviams patiktų.

Lietuva siekia tapti pirmąja šalimi, į kurią Jungtinės Amerikos Valstijos eksportuotų suskystintas gamtines dujas (SGD), sako šalies pareigūnai. Tačiau jie oficialiai nepatvirtina, kad dėl to jau susiderėta. „Mes siekiame, kad pirmas krovinys (SGD iš JAV - BNS) pasiektų Lietuvą, bet tik už konkurencingą kainą. Ji priklausys nuo to, kaip pavyks susiderėti. Derybos dar nėra baigtos, galutinio atsakymo kol kas nėra“, - BNS sakė energetikos ministros patarėjas Mantas Dubauskas.

Kuo toliau, tuo labiau stebina kai kurie naujai rengiamo ir vis skubinamo Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo modelio aspektai. Seimo Energetikos komisijai šią savaitę pradedant svarstyti SGD terminalo įstatymo pakeitimo projektą, siūlau, mano galva, būtinas pataisas. Suprantu SGD terminalo reikšmę ir svarbą Lietuvai, tačiau negaliu pritarti kai kuriems peršamo finansavimo modelio elementams.

tv3.lt skaitytojas Kristijonas Kazilionis atsiuntė pasidalijo linksma nuotrauka, kurią pavadino „Kaip gandras bando patekti į parduotuvę“. Šis netikėtas pirkėjas užfiksuotas prie Ignalinos rajone, Naujojo Daugėliškio kaime esančios parduotuvės. Šios istorijos herojaus gandro „apsipirkimo“ atomazgos tv3.lt skaitytojui užfiksuoti nepavyko. Kviečiame savo skaitytojus dalintis linksmomis nuotraukomis.

 Didieji prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ bei „Fresh Market“ Lietuvoje neketina iškart nuo liepos 1 dienos atsisakyti kainų užrašų su litais, rašo „Verslo žinios“. „Padarėme pirkėjų apklausą ir 65 proc. jų atsakė, kad norėtų etiketėse matyti dvigubas kainas iki metų pabaigos, todėl pratęsiame dvigubų kainų rodymą iki sausio 1 dienos“, - dienraščiui sakė „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė.

 Šiuo metu turgaus prekeiviams pats darbymetis. Prekystaliai užversti lietuviškomis daržo gėrybėmis. Tačiau panevėžiečiams, traukiantiems į turgų apsipirkti, pastaruoju metu tenka aplankyti ne vieną miesto turgavietę. Nors čia daržovių ir žalumynų apstu, bet šiemet jos brangesnės.   „Krapai, svogūnai, salotos vidutiniškai 0,30 euro centų. O trys pundeliai - už eurą“, - siūlo ūkininkė Marytė. Tokios kainos už nedidelį ryšulėlį žalumynų.

Atšiauri baltiška žiema priverčia ne vieną lietuvį skaičiuoti šildymo išlaidas, mat šildytis tenka ir 6 ar net 7 mėnesius. Būtent dėl brangstančių energetinių išteklių kainų ir pradedama domėtis aukštos energinės klasės namais. „Kuo toliau, tuo lengviau žmonės priima naujoves, o jeigu dar iš to gaunama ženkli ilgalaikė ekonominė nauda, pirkti pasyvius namus jų niekas nebeatkalbėtų“, – prognozuoja DNB nekilnojamo turto brokerė Jolita Gegužienė.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Europos Sąjungoje į aplinką patenka milijardai vienkartinių plastikinių maišelių, taigi teršiama aplinka ir švaistomi resursai, sako VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ prezidentas Remigijus Lapinskas. „Dar baisiau, kad plastikinių maišelių skiautėmis minta paukščiai, gyvūnai. Kitaip tariant, plastikas patenka netgi į maitinimosi grandinę“, – pastebi jis.

Nors itin šiltas pavasaris šiais metais žadėjo ir ankstyvą lietuviškų braškių derlių, netikėtos šalnos braškių augintojų planus šiek tiek pakoregavo. Visgi šie nuramina – itin laukiamomis lietuviškomis uogomis jų mėgėjai galės lepintis jau labai greitai. Prekybos tinklo „IKI“ parduotuvių lentynas braškės pasieks jau šios savaitės pabaigoje. „Lietuviškos braškės mūsų prekybos tinklo didžiosiose parduotuvėse pasirodys jau šį penktadienį.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valstybei nepajėgiant surinkti pakankamai pridėtinės vertės mokesčio, kelią skinasi naujas įstatymo projektas. Norima, kad atsakomybė už šio mokesčio sumokėjimą solidariai būtų padalinama tarp verslo partnerių. Tai reiškia, kad kalta būtų ne tik sukčiavusi įmonė, bet ir iš jos prekes pirkęs sąžiningas pardavėjas.

Lietuviai vyrai į laikrodžius investuoja pusantro karto daugiau nei moterys. Vidutinė vyriško laikrodžio kaina siekia 529 litus, moteriško – 349 litus. Vyrai taip pat dosniau atveria piniginę pirkdami papuošalus moterims – vidutinė vyrų moteriškiems papuošalams išleidžiama suma yra 350 litų, o moterys papuošalams įsigyti skiria vidutiniškai 120 litų. Tokias tendencijas rodo 8 metus laikrodžių prekyboje besispecializuojančios elektroninės parduotuvės Brandwatch.

Iki šiol registruodama automobilius valstybės įmonė „Regitra“ naudodavosi tik Šengeno informacine sistema, tačiau jai informaciją teigia net ne visos Europos Sąjungos (ES) valstybės. Pasak įmonės identifikavimo skyriaus vadovo Mamerto Kulakausko, priėjimas prie Interpolo bazės leis patikrinti ir iš Rusijos, Azijos, Amerikos valstybių atvežamus automobilius: ne tik, ar jie nėra pavogti, bet ir ar nėra suklastotos jų dalys, dokumentai.

Lietuvos pirkėjai vis dažniau prekybos tinkluose renkasi Lietuvos ūkiuose užaugintus produktus. Lyginant šių metų sausio-vasario mėnesio duomenis su tuo pačiu laikotarpiu pernai, fiksuojamas beveik 50 proc. kilimas, rodo prekybos tinklo „Iki“ pardavimų duomenys. Populiariausi išlieka švieži mėsos gaminiai bei daržovės. Jų asotimentas bus plečiamas pavasario-vasaros sezonais. „Šviežios mėsos asortimentas visuomet buvo pakankamai platus.

Pagėgių pasieniečiai bei jiems talkinę policijos pareigūnai Vilkaviškyje demaskavo, įtariama, narkotikų platinimo „tašką“. Kol šiame bute vyko krata, į jį atėjo aštuoni asmenys, įtariama, norėję įsigyti kvaišalų. Narkotikai čia buvo laikomi šaldytuve.

Minėdamas Kliento dieną prekybos tinklas MAXIMA klientus lepino netikėtomis dovanomis. Kiekvienam 500-ajam, apsipirkusiam tinklo parduotuvėse Lietuvoje ir pasinaudojusiam lojalumo kortele AČIŪ, grąžino visą apsipirkimo metu išleistą sumą. Net 686 klientai buvo pradžiuginti nemokamai įgytais pirkiniais, kurių bendra vertė siekia daugiau kaip 24 tūkstančius litų. „Kasdien MAXIMA parduotuvėse apsiperka apie 500 tūkstančių klientų. Džiaugiamės, kad jie renkasi mūsų parduotuves.

Pagėgių pasieniečiai šilutiškės namuose ir garaže aptiko daugiau kaip 3 tūkst. pakelių kontrabandinių rūkalų. Iš moters paimta ir daugiau kaip 27 tūkst. litų. Kol pareigūnai skaičiavo rastas cigaretes, į šilutiškės buto duris vienas po kito beldėsi rūkalų norėję įsigyti pirkėjai.

Vienas svarbiausių dalykų, kurių siekia įmonių vadovai – tai sukurti tokią strategiją, kuria vadovaujantis jūsų esami ar potencialūs klientai pamėgtų prekinį ženklą. Pastebima, kad šiais laikais rinkodara keliasi į skaitmeninę erdvę ir tai jau yra nebėra tik skaičiai, rašo inc.com. Dažnai pamirštama, kad klientai perka remdamiesi savo emocijomis, be to jiems svarbu kokį įvaizdį ar net jausmus kelia atitinkama prekė.

Lapkričio 14 d. į Klaipėdos aps. VPK kreipėsi A. A. (vyr.), kuris pareiškė, kad lapkričio 7 d. už internetiniame puslapyje rastą parduodamą automobilį „Mercedes Benz“, į ją parduodančios įmonės „Maschine Center Nord GMBH“ nurodytą sąskaitą pervedė 32 tūkst. eurų, tačiau automobilio negavo. Nuostolis – 110 490 litų.

Tarptautinis Suomijos kapitalo žiniasklaidos koncernas "Alma Media" apsisprendė parduoti BNS įmonių grupę, kuriai Lietuvoje priklauso naujienų agentūra BNS bei žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovė "Mediaskopas", rašo vz.lt. Portalo duomenimis, savininkai potencialių pirkėjų dairosi visose trijose Baltijos šalyse. Kvietimą apsvarstyti BNS grupės įsigijimo galimybę gavo ir kelios stambios Lietuvos žiniasklaidos bendrovės.

Inovatoriams, siekiantiems įsitvirtinti Olimpo viršūnėje, neužtenka užimti jau esamą rinką, bet reikia kurti naują produktų kategoriją. Tačiau kyla natūralus klausimas: kaip sukurti naują produktą, kurio veikimą supras investuotojai ir vartotojai? Norėdami, kad juos geriau suprastų vartotojai, naujus produktus gamintojai priskiria jau esančioms kategorijoms. Visgi, kaip rašo portalas qz.com, kartais jos yra per siauros. Geriausiu atveju tokie produktai ir jų išradėjai yra nuvertinami.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Kauniečiai pamėgo turgelius, kuriuose ūkininkai siūlo savo produkcijos. Pirkėjų nebaido ir kiek didesnės nei parduotuvėse kainos: sako, jei taupiai valgai, kainų skirtumas ne taip kišenę ir tuština. Patenkinti ir ūkininkai – nuolatiniams klientams jie ir nuolaidų negaili. Šeštadienio rytas aikštelėje prie Kauno pilies kvepia rūkytomis dešromis ir žuvimi, čia pat kepami sūriai, ūkininkai siūlo daržovių, vaisių, pieno, duonos.

JAV pirkėjai grįžta į automobilių salonus ir šluoja gamintojų produkciją. Rugpjūčio mėnesį naujų automobilių pardavimai JAV sugįžo į lygį, buvusį prieš šešerius metus, rašo „Business Insider“. Per vieną mėnesį amerikiečiai įsigijo pusantro milijono naujų automobilių. Rugpjūtį automobiliams amerikiečiai išleido 36 mlrd. JAV dolerių. Šis skaičius yra didžiausias per visą istoriją.

Nuolaidą skelbiantis procento ženklas – įprastas vaizdinys Vakarų pasaulio prekyvietėse. Panašu, kad viskas, nuo televizorių iki kasdienės buities prekių, parduodama už mažesnę kainą. Tačiau kiek dažnai nuolaidos būna tikros, klausia qz.com. Už pažeidimus baudžiama Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie pardavėjų teikiamas netikras nuolaidas. Jungtinės Karalystės (JK) prekybos centrų tinklas „Tesco“ už kainodaros sukčiavimą buvo nubaustas solidžia 300 tūkst. svarų sterlingų (1,2 mln.

Kaimo parduotuvės išgyvena sunkius laikus. Jaunimas emigravo užsienin, daugelis kaimo žmonių dirba mieste ir apsiperka nuolaidas siūlančiuose miesto prekybos centruose. Pagrindiniai pirkėjai lieka tik iš kaimo neišvykstantys senoliai ir darbo dienos pabaigos (ir pradžios) be alaus butelio neįsivaizduojanti darbo liaudies dalis.

Jauno Šakių miesto gyventojo noras įsigyti mobiliojo ryšio telefoną iš beveik nepažįstamo kito šakiečio baigėsi mirtimi, o pardavėjui ir jo palydovams – nelaisvės metais „zonoje“. Vaikinai buvo girti Šios tragedijos, įvykusios 2011-ųjų spalio 5-osios naktį, turbūt būtų nebuvę, jeigu pirkėjas ir pardavėjas būtų buvę blaivūs.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Šviežių ir skanių uogų į turgavietę užsukusiam pirkėjui tenka nusivilti, kai jį pasitinka neišvaizdi, neskani produkcija. Anot Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovo Dariaus Kviklio, kartais taip nutinka dėl to, kad prekybininkai lietuviškomis pavadina lenkiškas uogas, kurių pervežimo ypatumai lemia prastesnį jų skonį. Savo ruožtu lietuviška produkcija ne visada yra tinkamai išauginama.

Savanoriško maisto produktų ženklinimo „be GMO“ galimybės – apie jas bus diskutuojama rytoj, birželio 19 d., per Aplinkos ministerijos rengiamą seminarą, skirtą Lietuvos pasirengimui pirmininkauti ES Tarybai biosaugos ir GMO klausimais. Šis kartu su Vyriausybės kanceliarija, Užsienio reikalų ministerija ir Europos teisės departamentu organizuojamas seminaras vyks sostinės viešbučio „Amberton“ konferencijų salėje.

Vienakojis balandis, stipinėjantis po turgavietę, nelinksmas kaip ir turgaus prekeiviai. Šiaulių centrinėje turgavietėje savo užauginta ir pagaminta produkcija prekiaujantys pensininkai palaiko senojo turgaus dvasią, kurią pamažu pasiglemžia prekybos centrai. Produktų kainos – panašios į parduotuvių. Turgus konkuruoja ekologiškumu. Pusmetris prekystalio – 7 litai „Nupirkau kolegei dovanų – inkilą, iš ražų surištą šluotą ir medinę kėdę. Fantastika!“ – pirkiniais iš turgaus džiaugėsi šiaulietis.

Kuomet praėjusių metų liepos mėnesį dabartiniai garsiosios Vokietijos lenktynių trasos Niurburgringe savininkai pradėjo bankroto procedūras niekas iš tiesų nežinojo, kokia ateitis laukia „Žaliojo pragaro“. Niurburgringo Šiaurinė kilpa yra ne tik viena garsiausių lenktynių trasų pasaulyje ir tikra vairavimo entuziastų meka, pastaraisiais metais ją labai pamėgo ir sportiniu modelius testuojantys bei tobulinantys automobilių gamintojai.

Verslas visada ieškojo būdų kaip ieškoti naujų pardavimų ir uždirbti daugiau pinigų. Tačiau klestinčio verslo paslaptis visuomet buvo esamų klientų išlaikymas, nepaisant to, kokia maža yra įmonė. Kliento lojalumo jie pradeda siekti tada, kai jis įsigijo prekę, o pardavėjas atsako „ačiū, kad pirkote“. Portalas „Enterpreneur“ atskleidžia keletą paslapčių kaip verslas išlaiko klientus. Pardavėjas dažniausiai leidžia klientui žinoti, ką verslininkas dėl jo daro.