Lietuvos banko duomenimis, finansų įstaigose lietuvių laikomų indėlių vertė šiemet išaugo iki rekordinių 16,6 mlrd. eurų. Ant banknotų ar monetų užrašyta pinigų vertė nesikeičia. Tačiau augant kainomis, už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti vis mažiau.
Vienintelis būdas išvengti santaupų nuvertėjimo yra jas „įdarbinti“. Anot specialistų, tai padaryti niekada nevėlu, tačiau reikia įvertinti ir kai kurias rizikas.
Prieš 20 metų arba šiandien
Banko „Luminor“ taupymo produktų plėtros vadovė Alma Kasparavičienė pastebėjo, kad klientų indėlių portfelis nuolatos augo nuo pandemijos pradžios pavasarį.
„Kovo mėnesį investuojantys klientai aktyviau dalyvavo investuodami į vertybinius popierius ir į savanoriško kaupimo pensijų fondus.
O apskritai apie investicijas yra mitas, kad norint pradėti investuoti, reikia jau būti sukaupus nemažai kapitalo. Periodinis investavimas yra vienas iš būdų, kuriuo pasinaudojus, investuoti galima pradėti nuo mažiausių sumų. Svarbu įsipareigoti ir tai daryti reguliariai“, – aiškino specialistė.
Taip pat A. Kasparavičienė pataria nelaukti.
„Dar vienas mitas, kurį periodinis investavimas paneigia, yra tas, kad reikia laukti palankaus laiko rinkose, norint pradėti investuoti. Kaip sako kinų išmintis, palankiausias laikas sodinti medį buvo prieš 20 metų, kitas palankiausias laikas yra dabar.
Periodinis investavimas sušvelnina rinkos svyravimų įtaką galutiniams rezultatams. Apskritai investavimas visuomet yra susijęs su rizika ir gali atnešti tiek pelno, tiek nuostolių. Todėl prieš apsisprendžiant investuoti, svarbu įsivertinti savo rizikos toleranciją bei būtina pasitarti su finansų patarėju“, – komentavo specialistė.
Investuoti skatina ir teigiamos nuotaikos
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad gyventojų indėliai šiemet išaugo 2 mlrd. eurų, tai atsispindi ir teigiamuose jų lūkesčiuose, ir, pavyzdžiui, sprendimuose investuoti į nekilnojamąjį turtą – sandorių skaičius ir kainos pradėjo mušti naujus rekordus.
„Rekordiškai didelė gyventojų dalis pradėjo investuoti ir į vertybinius popierius – aktyviai investuojančių „Swedbank“ klientų skaičius išaugo net tris kartus“, – sakė ekonomistas.
„Swedbank” Finansų rinkų tarnybos maklerė Greta Šiaučiulytė pastebėjo, kad investavimas neturi amžiaus ar turto limitų.
„Tačiau bent bazinės žinios reikalingos. Investicijos – gana kompleksiška sritis, tad vertėtų atkreipti dėmesį ir į atskiras detales, ir į bendrą vaizdą. Gali būti, kad žmogus jau yra susidomėjęs tam tikra industrija arba įmone, į kurios vertybinius popierius norėtų investuoti. Dėl to yra naudinga pasidomėti bendra šių sričių vystymosi istorija, pavyzdžiui, vertybinių popierių ar industrijos stabilumu bei patikimumu.
Taip pat svarbu pakankamai žinoti apie skirtumus tarp kelių vertybinių popierių tipų, jų privalumus ir trūkumus. Kadangi vertybiniai popieriai iš esmės skiriasi, būsimi investuotojai turėtų iš anksto pasidomėti šiomis detalėmis. Reikėtų gerai suvokti savo kaip investuotojo poreikius – kokiomis sumomis ar rizikomis norima disponuoti, kiek šiai veiklai galite skirti laiko“, – aiškino G. Šiaučiulytė.
Anot jos, norint rezultatų, investavimas turėtų būti reguliari veikla, pradedama nuo jau minėtų nedidelių sumų bei rizikų. Tiesa, internete gausu įvairių vertybinių popierių biržų simuliatorių, leisiančių pasitreniruoti neišleidžiant nė cento.
„Interneto amžiuje vos keliais piršto judesiais galima rasti nemokamų investavimo simuliatorių, kuriuose galima išbandyti savo jėgas ar patikrinti knygose aprašytas teorines žinias. Tai nieko nekainuoja, o įgauta prekybos, analizės ir bendro rinkos pojūčio patirtis neabejotinai pravers investuojant tikrus pinigus“, – patarė Finansų rinkų tarnybos maklerė G. Šiaučiulytė.
Pataria pirmiausia susitaupyti
SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas Gediminas Milieška teigė, kad dėl susidariusios situacijos – pandemijos ir karantino, pinigų, laikomų klientų indėliuose ar einamosiose banko sąskaitose, suma didėja.
„Pavyzdžiui, palyginti duomenis nuo metų pradžios iki spalio mėnesio, bendra indėliuose ir sąskaitose laikoma pinigų suma padidėjo apie 16 proc.
O kalbant apie investavimą, pastebime, kad dėl pandemijos ir didelio naujienų srauto, investuojantys klientai dažniau vaikosi vadinamųjų „madų“, nenori praleisti galimybių. Taip pat pastebime, kad mažėja investuojama suma, tačiau klientai renkasi investuoti į daugiau skirtingų pozicijų, taip pat daugėja ir sandorių skaičius, dažnesnės tapo ir investicijos į akcijas“, – pastebėjo specialistas.
Tačiau G. Milieška prieš pradedant investuoti gyventojams pirmiausia pataria pradėti taupyti.
„Svarbu sukaupti ir turėti atsargą nenumatytoms išlaidoms, netikėtiems įvykiams. Atsarga turėtų sudaryti sumą už kurią jaunas žmogus galėtų pragyventi bent 3 mėnesius, šeima – 6 mėnesius, o vyresnis žmogus 6-12 mėnesių.
Viskas, kas sutaupoma virš atsargos ar artimiausiu metu planuojamų svarbesnių išlaidų, turėtų būti įdarbinama, t. y. investuojama, nes sąskaitoje ar stalčiuje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja“, – aiškino G. Mileška.
Anot jo, investuoti gali bet kas ir įdarbinti galima bet kokią pinigų sumą – net ir keliasdešimt eurų.
„Svarbiausia turėti investavimo tikslą ir planą bei skirti laiko tinkamiausiam sprendimui pasirinkti.
Kokią sumą sutaupyti ir skirti investicijoms? Kiekvienas žmogus gali nuspręsti individualiai. Atsižvelgdamas į savo galimybes ir tikslus. Tačiau įprastai priimta, kad investicijoms derėtų skirti 10-20 proc. mėnesio pajamų. Tai sąlyginai nedidelė pajamų dalis, tačiau tokia dalis būtų pakankama, kad turėtų įtakos ilguoju laikotarpiu“, – patarė specialistas.
Pasak jo, sudarydamas asmeninį investavimo planą klientas turi apibrėžti keletą esminių dalykų – investavimo tikslą, priimtiną riziką, investavimo laikotarpį, investuojamą sumą, papildomas įmokas ateityje.
„Klasikinis būdas valdyti riziką – investicijų diversifikacija, kai lėšos paskirstomos investuojant į įvairias turto klases, pavyzdžiui, į akcijas, obligacijas, žaliavas ir kt. Ir investuojama į daugybę įvairių finansinių priemonių, pavyzdžiui, į įmonių akcijas, akcijų fondus, akcijų indeksus ir kt.
Taip išvengiama situacijos, kai visi „kiaušiniai sudedami į vieną pintinę“. Kuo didesnė diversifikacija, tuo mažesnė rizika, kad tam tikros investicijos rezultatai turės didelę neigiamą įtaką bendrai investicijų portfelio vertei“, – pastebėjo G. Mileška.
Anot jo, dar vienas paprastas ir efektyvus būdas sumažinti investavimo riziką yra reguliarus investavimas, kai investuojama pasirinktu metu, kad ir kokia padėtis rinkoje būtų.
„Tai leidžia užtikrinti palankesnę vidutinę įsigijimo savikainą ir sumažinti riziką investuoti nepalankiu laiku.
Investuotojams svarbiausia būti kantriems, laikytis disciplinos ir strategijos bei nepamesti galvos po eilinio smuktelėjimo ar staigaus vertės padidėjimo – kainų pokyčiai neišvengiami ir dažniausiai nenuspėjami“, – teigė specialistas.
